Irena Petraitienė. Su Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien

Sukanka 150 metų, kai 1868-aisiais, praėjus ketveriems metams nuo lietuviškos spaudos draudimo, Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus Kaune parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“, iki XX a. pradžios kartų kartoms buvusi gyvenimo pažinimo „elementoriumi“. Bibliografams žinoma trylika Lietuvos ir užsienio bibliotekose esančių 1868 m. leistų „Vaikų knygelės“ egzempliorių. Nors apsakymų siužetai iš XIX a. gyvenimo, bet vertybių kėlimas, minties tikslumas aktualus ir XXI a. skaitytojui.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Su Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien

Netektis. Aloyzas Každailis (1943 06 27–2018 05 08)

Gegužės 8-osios vakarą mirė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, Klaipėdos miesto Garbės pilietis, Klaipėdos kultūros magistras, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, istorikas, muziejininkas Aloyzas Každailis. Netekome asmenybės, savo gyvenimą skyrusios Lietuvos jūrinės tapatybės įtvirtinimui.
Skaityti toliau: Netektis. Aloyzas Každailis (1943 06 27–2018 05 08)

Marijus Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu dr. Marijus Šidlauskas skaitė pranešimą „Neišeiti iš kalbos namų“. Autoriui maloniai sutikus, skelbiame kalbos tekstą.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų

2018 metų Kalbos premija skirta Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laureatas. 2018 metų Kalbos premija komisijos sprendimu skiriama etnologei, visuomenės veikėjai Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei.
Skaityti toliau: 2018 metų Kalbos premija skirta Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei

Lituanistai surengė literatūrinę protesto akciją

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, lituanistinių institutų atstovai Vileišių rūmuose surengė literatūrinę protesto akciją – Maironio poemos „Jaunoji Lietuva“ skaitymus – ir spaudos konferenciją, kurioje išreiškė nepritarimą Vyriausybės siūlymui sujungti keturis lituanistinius institutus į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą.
Skaityti toliau: Lituanistai surengė literatūrinę protesto akciją

Donatas Petrošius. Literatūrinė kalba 2

Turiu dvejų metų automobilio vairavimo stažą, bet lipduko su klevo lapu nesiruošiu nugramdyti, palikau. Man ženklas su žaliu lapu yra gražus, be to – būna, matau, kad dar esama, ko mokytis. Vilniuje eismo sistema – paprasta, jei dažnai važinėji, tik duobės ir prastai užmaskuotos angos į požemius kelia siaubą, o vairuotojai mandagūs, išskyrus retas išimtis. Kai jau galutinai įtiki savo profesionalumu, kartais pasitaiko situacija, kuomet įsitikini, kiek daug nenumatytų, nuo tavęs nepriklausančių aplinkybių.
Skaityti toliau: Donatas Petrošius. Literatūrinė kalba 2

Mažvydas Karalius. Lietuvių rašytojai: kaip skatinti žmones skaityti ir ar reikia tai daryti?

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, lietuviai vėl bus kviečiami atsigręžti į literatūrą. Šią dieną įvairiomis akcijomis šalyje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje tautiečiai bus skatinami į rankas paimti knygas ir prisiminti skaitymo malonumą – šią dieną vyks akcija „Lietuva skaito“. Ar tokios akcijos išties gali paskatinti žmones skaityti daugiau? Ir ar reikia žmonėms skaityti? 15min atsakymų į šiuos klausimus ieško kartu su rašytojais.

Skaityti toliau: Mažvydas Karalius. Lietuvių rašytojai: kaip skatinti žmones skaityti ir ar reikia tai daryti?

Maksimas Krongauzas: „Kalba keičiasi, ir tai požymis, kad ji gyva“

Rusų portalas „Culture.ru“ praėjusių metų vasarį pakalbino rusų kalbininką, profesorių, tarptautinio slavistikos žurnalo „Russian Linguistics“ redakcinės kolegijos narį Maksimą Krongauzą (g. 1958), pastaruoju metu besispecializuojantį sociolingvistikos srityje, tyrinėjantį internetinę kalbą ir žargoną. Jo įžvalgos apie interneto įtaką kalbai, besiformuojantį naują bendravimo etiketą ir apskritai kalbos kultūrą gal bus įdomios ne tik rusų kalbos vartotojams.
Skaityti toliau: Maksimas Krongauzas: „Kalba keičiasi, ir tai požymis, kad ji gyva“