Audrys Antanaitis: „Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos“

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, joms išsakomą kritiką ir apskritai valstybinės kalbos padėtį Lietuvoje kalbamės su VLKK pirmininku Audriu Antanaičiu.
Skaityti toliau: Audrys Antanaitis: „Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos“

Kūrybinis J. R. R. Tolkieno genijus

Birželio pradžioje vienoje Oksfordo universiteto bibliotekų atidaryta paroda „Tolkienas – Viduržemio kūrėjas“. Tai kelionė į kūrėjo pasaulį ir jo įvairiopą palikimą. Tolkienas buvo ne tik šio universiteto profesorius, lingvistas, rašytojas, bet ir mylintis vyras, tėvas. Parodoje atskleidžiama ir menkiau pažinta Tolkieno vizualiosios kūrybos pusė. Joje eksponuojami rankraščiai, laiškai, piešiniai, reti jam priklausę daiktai, nuotraukos. Iš viso – 200 objektų, iš kurių 60 nebuvo eksponuoti anksčiau.
Skaityti toliau: Kūrybinis J. R. R. Tolkieno genijus

Aldonas Pupkis. Ką Lietuvos Respublikos Seime reklamuoja Gintaras Steponavičius?

Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje birželio 19 d., svarstant Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gaires, Seimo narys Gintaras Steponavičius mojavo prieš kurį laiką išleista knyga „Lietuvių kalbos ideologija“, ją citavo ir pagal tos knygos nuostatas reikalavo iš Gairių braukti nemažai teiginių. Tad kokia yra ta knyga, kad jai tiek dėmesio ir reklamos skiriama net ir mūsų šalies parlamente?
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis. Ką Lietuvos Respublikos Seime reklamuoja Gintaras Steponavičius?

Antanas Balašaitis. Kaip buvo vadinami lietuviški žodynai

Nenuilstantis žodynų tyrinėtojas Antanas Balašaitis rengia spaudai naują knygą. Laukdami jos pasirodant, skaitykime kalbininko straipsnį „Kaip buvo vadinami lietuviški žodynai“, skelbtą š. m.  „Gimtosios kalbos“ 4 numeryje.
Ačiū autoriui ir „Gimtosios kalbos“ redakcijai už pasidalijimą.
Nepamirškime ir vasarą skaityti „Gimtąją kalbą“. Geriausia būtų prenumeruoti.
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Kaip buvo vadinami lietuviški žodynai

Virtuali paroda Lietuvos laisvės lygos jubiliejui

Rezistenciją ir riziką beveik visada, ypač totalitarizmo sąlygomis, pasirenka mažuma. Likusieji prisideda tik neginčijamo lūžio akimirką. Lietuvoje taip ir įvyko 1988–1991 metais.“ Tomas Venclova. 2008 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą prieš 40 metų įsikūrusiai Lietuvos laisvės lygai. Parodoje eksponuojami A. Terlecko, J. Sasnausko ir kitų LLL narių baudžiamųjų bylų dokumentai, KGB padarytos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei buvusio LLL nario Gintaro Šidlausko asmeniniame archyve saugomos fotonuotraukos.
Skaityti toliau: Virtuali paroda Lietuvos laisvės lygos jubiliejui

Keliavome Simono Daukanto keliais

2018-ieji yra ir Simono Daukanto metai…
„Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“, – kartojo prieš mirtį Simonas Daukantas savo globėjui Papilės klebonui Ignotui Vaišvilai. Savaitgalį Lituanistų sambūrio nariai ėjo Žemaitijos žeme Daukanto takais – vis mėgindami prisiminti, kur ir kaip tie pamatai moderniai Lietuvai buvo renčiami.
Skaityti toliau: Keliavome Simono Daukanto keliais

Sonata Šulcė. Kūrybiniai atsitraukimai

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui emigravę lietuvių menininkai kultūrinės veiklos svetur neapleido net spaudžiami sudėtingų gyvenimo realijų.

Mokslininkai išskiria keturias ryškias Lietuvos gyventojų emigracijos bangas. Trečiasis masinis išvykimas, kai per Antrąjį pasaulinį karą šalį dėl politinių priežasčių paliko daugiau nei 60 tūkst. gyventojų, šiandieniame ekonominės emigracijos kontekste neatrodo itin didelis. Bet būtina pabrėžti, kad tada išeivijoje atsidūrė patys kūrybingiausi, labiausiai išsilavinę asmenys, sudarę tarpukario Lietuvos kultūrinį branduolį.

Skaityti toliau: Sonata Šulcė. Kūrybiniai atsitraukimai

Netektis. Stasys Jonauskas (1948 03 28–2018 06 12)

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. birželio 12 dieną, eidamas septyniasdešimt pirmus gyvenimo metus, mirė poetas Stasys Jonauskas. Velionis bus pašarvotas antradienį, birželio 19 d. Mosėdžio laidojimo namuose, laidojamas birželio 20 d. Ylakių kapinėse.
Skaityti toliau: Netektis. Stasys Jonauskas (1948 03 28–2018 06 12)

Sukurtas įrankis, lietuvišką šneką 90 proc. tikslumu verčiantis į raštą

Nuo šiol lietuviškus garso ir video įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus. Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“, rašoma pranešime spaudai. Skaityti toliau: Sukurtas įrankis, lietuvišką šneką 90 proc. tikslumu verčiantis į raštą

Donatas Petrošius. Dabar viskas taip, tarsi ateities mums nereikėtų

Balandžio pradžioje Vilniuje vyko 50-ojo Jaunųjų filologų konkurso (JFK) finalas. Eidamas į baigiamąjį renginį – apdovanojimus – Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos aikštelėje užmačiau keletą automobilių, apklijuotų LRT simbolika. Pagalvojau: pagaliau bent jubiliejiniais metais apie jaunuosius filologus – būsimuosius poetus, prozininkus, kritikus, mokslininkus – bus reportažas „Panoramoje“. Ar bent „LRT Kultūros“ kanale šį tą parodys apie mūsų literatūros ateitį kursiančius jaunus žmones. Galėtų, – dar pasvajojau, – žiniasklaida nušviesti tą įvykį kasmet. Negi per didelė prabanga nusiųsti žurnalistus su operatoriais į Pasvalį, Palangą, Kuršėnus?
Skaityti toliau: Donatas Petrošius. Dabar viskas taip, tarsi ateities mums nereikėtų