Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė prof. dr. Daiva Aliūkaitė LRT RADIJUI sako šiuo metu pastebinti savotišką tarmių renesansą, o tarminis kodas tampa saviraiškos ir tapatumo priemone. „Neįsivaizduojama, kad bičiuliai, kažkada žaidę krepšinį ir atvykę studijuoti į universitetą, imtų varžyti savo kalbėjimą“, – sako ji.
Skaityti toliau: Daiva Aliūkaitė: kalbėdami regionines arba socialines šaknis išduoda visi
Mėnuo: liepos 2018
Ugnius Antanavičius. Ne tik Čiurlionio žmona: 7 faktai apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę
„Čiurlionio žmona“, „Čiurlionio mūza“ – tokios asociacijos kyla daugeliui lietuvių, išgirdusių Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės vardą. Tačiau jos nepagrįstai nuvertina pačios S.Kymantaitės-Čiurlionienės veiklą ir pasiekimus, kurių ši moteris turėjo nemažai.
Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą
Kazys Bradūnas šiandien – neginčijamas lietuvių literatūros klasikas. Eugenijus Matuzevičius, Viktorijos Daujotytės pavadintas „žemininkų broliu“ (1), nežiūrint nedideliu tiražu išleistos ir labiau to meto Lietuvos istoriją, o ne poeto kūrybą apžvelgiančios Mindaugo Tamošaičio monografijos (2), tampa vis labiau fonine, menkai bematoma figūra, kurią labai šiltai, taikliai ir objektyviai laidotuvių dieną apibūdino Vytautas Kubilius:
Vienintelis, kuris domėjosi kitu, džiaugėsi, palaikė. Buvo kultūrinių akcijų širdis. Visi Mačernio minėjimai, knygos išleidimas ir muziejaus kertelė – tik per jį. Jis atkakliai gynė ir stūmė. Buvo ištikimas savo kartai – siuntė Bradūnui knygas, kai tai buvo pavojinga. Pasiuntė kone visus Mačernio eilėr. nuorašus.
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą
Vienintelis, kuris domėjosi kitu, džiaugėsi, palaikė. Buvo kultūrinių akcijų širdis. Visi Mačernio minėjimai, knygos išleidimas ir muziejaus kertelė – tik per jį. Jis atkakliai gynė ir stūmė. Buvo ištikimas savo kartai – siuntė Bradūnui knygas, kai tai buvo pavojinga. Pasiuntė kone visus Mačernio eilėr. nuorašus.
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą
Adam Zagajewski. Witoldas Gombrowiczius ir įtartini rašytojai
„Jis savo kūryboje nesivadovauja jokia etine ar estetine norma, jokia teorija, vien tik žmonėms sukeliamu tiesioginiu efektu“, – rašė jaunas Witoldas Gombrowiczius apie Zbigniewą Uniłowskį, jaunystėje mirusį romanistą. Pirmiausia norisi sušukti: juk tai kartu ir autocharakteristika! Tą patį galime pasakyti ir apie patį W. Gombrowiczių!
Skaityti toliau: Adam Zagajewski. Witoldas Gombrowiczius ir įtartini rašytojai
Liudo Dovydėno premija – rašytojui Markui Zingeriui
Žymaus XX a. rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta rašytojui Markui Zingeriui. Kūrėjas įvertintas už romaną „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“, 2017 metais išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
Skaityti toliau: Liudo Dovydėno premija – rašytojui Markui Zingeriui
Iki šių metų rugsėjo 30 d. Valdovų rūmuose mokiniai lankysis nemokamai
Palaikydamas muziejų atvirų durų iniciatyvą, vos prieš tris savaites antrąją dalį lankytojams atvėręs Valdovų rūmų muziejus kvies mokinius ir toliau nemokamai lankyti visas nuolatines ekspozicijas bei veikiančias tarptautines parodas. Tokia galimybe mokiniai galės naudotis 2018 m. rugpjūčio 1 – rugsėjo 30 d. muziejaus kasose parodę moksleivio pažymėjimą ir įsigiję nemokamą lankytojo bilietą.
Skaityti toliau: Iki šių metų rugsėjo 30 d. Valdovų rūmuose mokiniai lankysis nemokamai
Aras Lukšas. 1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai?
1940-ųjų liepos 21 dieną sovietinių okupantų suformuotas Liaudies seimas nutarė, kad Lietuva turi tapti 13-ąja SSRS respublika. Deja, nei iki tol, nei vėliau krašto intelektualai nepasipriešino mūsų valstybės likvidavimui, apie tai šis archyvų tekstas.
Skaityti toliau: Aras Lukšas. 1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai?
Kultūros pasas. Laukiamos inciatyvos
Nuo rudens vaikų laukia dar daugiau galimybių domėtis kultūra. Nuo rugsėjo 1-osios kiekvienam pradinukui, o nuo sausio 1-osios – absoliučiai visiems moksleiviams numatoma 15 eurų suma per metus. Ši suma bus skiriama kultūros renginiams finansuoti. Maloniai kviečiame dalyvauti projekte ir siųsti paraiškas.
Skaityti toliau: Kultūros pasas. Laukiamos inciatyvos
LRT „Ryto allegro“ laida apie tarmes
„Ryto allegro“: kokią reikšmę kalbai turi tarmės? Kokią vietą kalboje užima ir kaip keičiasi tarmės, kai bendraujame bendrine kalba? Kokią vietą tarmės užima užsienio šalyse? Kokie tyrimai atliekami dialektikos ir geolingvistikos srityse ir ką jie atskleidžia?
Skaityti toliau: LRT „Ryto allegro“ laida apie tarmes
Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose
2018 m. vasario 13 d. (antradienį) 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko parodos „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“ atidarymas. Renginyje kalbėjo to laikmečio tyrėjai, istorikai dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vilma Bukaitė. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Regėjimas“, parašytą 1918 m. šv. Velykų proga, skaitė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Paroda veikė 2018 m. vasario 12 – kovo 14 d. Simboliška, kad parodos ekspozicijoje bibliotekos dokumentus papildė VDU prof. Liudo Mažylio maloniai eksponuoti pateikta Vasario 16-osios Akto signatarų autografų kolekcija. Tai buvo reta proga visuomenei pamatyti šio mokslininko saugomus dokumentus.
Skaityti toliau: Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose