Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Prarastojo rojaus atgavimas

Alfonso Nykos-Niliūno (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015) vardas plačiai žinomas Lietuvos kultūros ir literatūros pasaulyje. Vienas iškiliausių modernių lietuvių poetų, reikliausias literatūros kritikas, spalvingiausias bei įžvalgiausias memuaristas, pasaulinės literatūros klasikų kūrinių vertėjas, praeitais metais sugrįžo į savo išsvajotąją Uteną. 2017-aisiais šių eilučių autorė iš Amerikos parvežė dvi kuklias urnas su rašytojo A. Nykos-Niliūno ir jo žmonos dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės palaikais. Vėliau į laidotuves atskridusi jų duktė Berenika Čipkus atvežė jauniausiojo brolio Aristido Horacijaus pelenus. Tais pat metais, birželio 27-ąją, Utenoje įvyko privačios laidotuvės, tokios, kokių pageidavo pats rašytojas. Jomis rūpinosi šių eilučių autorė kartu su poeto sūnėnu Šarūnu Traneliu. Įvykdėme rašytojo priešmirtinį norą atgulti amžino poilsio šalia tėvų – Veronikos ir Adomo bei anksti mirusio brolio Juozo. Liepos 15 d. minint rašytojo 99-ąsias metines, brolio Stasio ir jo anūko Mariaus rūpesčiu buvo sutvarkytas rašytojo kapas.
Skaityti toliau: Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Prarastojo rojaus atgavimas

Danutė Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“

Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako prozininkė, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė DANUTĖ KALINAUSKAITĖ (g. 1959 m.). Didelio pasisekimo tarp skaitytojų ir kritikų sulaukė trečioji autorės knyga „Skersvėjų namai“. Anketa publikuota 2018 m. nr. 7 (liepos) „Metų“ numeryje.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“

Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

„Graudu, kai iškilių poetų kūryba prastėja, bet knygas jie ir toliau leidžia. Aš taip daryti nenorėčiau“, – sako Nacionalinės premijos laureatas, poetas, eseistas, prozininkas Donaldas Kajokas, kurio 2017 m. išleista rinktinė „Poezija, o gal ne ji“, pasak paties autoriaus, žymi jo atsisveikinimą su poezija. Nuo šiol – metas prozai ir jos žaidimams.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

Elžbieta Banytė apie švietimą, humanitariką ir literatūrą

Šiandieniniame kultūros lauke vis labiau ryškėjanti asmenybė Elžbieta Banytė yra literatūros kritikė, publicistė, vertėja iš naujosios graikų kalbos, buvusi Vilniaus licėjaus ir Valdorfo mokyklos mokytoja ir visuomeninė veikėja. Tinklaraštis „Čia ne pypkė“ yra autorės straipsnių rinkinys, kuriame galima rasti originalių tekstų, pavyzdžiui: „Kažkas papuvę mokslo karalystėj“, „Kažkam kažką turėjau rašyti, bet netiko pobūdis“ bei neseniai tinklaraštyje pasirodęs tekstas „Apmąstymai po VBE taisymų“. E. Banytė – aktyvi feisbuko vartotoja. Jos paskyroje galima išvysti tiek kandžių, tiek jautrių pastebėjimų apie Lietuvos visuomenę XXI amžiuje.
Skaityti toliau: Elžbieta Banytė apie švietimą, humanitariką ir literatūrą

IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas

Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos (SIDG, http://www.geo-linguistics.org) inicijuota Dialektologijos ir geolingvistikos kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Budapešte (Vengrija) buvo surengtas pirmasis kongresas. Iki šiol kas treji metai kongresai organizuojami skirtingose SIDG šalyse narėse (1997 m. jis vyko Amsterdame (Nyderlandai), 2000 m. – Liubline (Lenkija), 2003 m. – Rygoje (Latvija), 2006 m. – Bragoje (Portugalija), 2009 m. – Maribore (Slovėnija), 2012 m. Vienoje (Austrija), o 2015 m. – Famagustoje (Šiaurės Kipro Turkų Respublika)). Šių kongresų tikslas yra skatinti tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos institucijų ir tyrėjų bendradarbiavimą, suteikiant galimybę skirtingų pasaulio šalių mokslininkams pasidalyti turima patirtimi, pristatyti tradiciniais ir naujais metodais paremtus dialektologijos ir geolingvistikos tyrimus, diskutuoti aktualiomis dialektologijos ir geolingvistikos temomis.
Skaityti toliau: IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas

Milda Kunskaitė. Keistas Franco Kafkos gyvenimas

Prieš 135 metus, 1883 m. liepos 3-iąją Prahoje gimė vienas savičiausių XX a. rašytojų Francas Kafka (Franz Kafka). Jo kūriniuose vaizduojamas keistas, grėsmės ir baimės kupinas pasaulis, kuriame tikrovė pinasi su fantastika, tragizmas su grotesku, kasdienybė – su vizijomis. Savo kūryboje rašytojas akcentavo susvetimėjimą, neviltį, žmogaus vienišumą ir būties paradoksalumą, ją persmelkia absurdiškumas ir pasaulio baimė. Keistų kūrinių autoriaus gyvenimas taip pat buvo keistas. Ir trumpas. Bet pasigilinus į F.Kafkos biografiją galima suprasti, kaip jo galvoje gimė visi tie neįtikėtini, bauginantys vaizdiniai.
Skaityti toliau: Milda Kunskaitė. Keistas Franco Kafkos gyvenimas

Viktorija Daujotytė: pirmiausia Salomėja Nėris išdavė pati save ir tai padarė labai skausmingai

Dar kartą apie „prakeiktąją poetę“…
Jonas Aistis yra rašęs: „Nėris yra didžiausia lietuvių poetė. <…> bet josios bendradarbiavimą su okupantu negaliu vadinti kitaip, kaip tiktai tėvynės išdavimu.“
Profesorė Viktorija Daujotytė, kalbėdama apie ne tik poetei, bet ir visai tautai kilusius iššūkius, siekia ne atsakyti, o klausti ir ieškoti. Paskutinį poetės Salomėjos Nėries sąsiuvinį rasti irgi yra svarbu.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: pirmiausia Salomėja Nėris išdavė pati save ir tai padarė labai skausmingai