Mėnuo: liepos 2018

Donatas Puslys. Mykolas Biržiška – švietėjas, redaktorius, politikas, kovotojas

„Nepriklausomybiniu, Vasario 16-osios nustatytu keliu per kovas, aukas, kančias žengia, parpuola ir vėl pakildama eina į priekį visa lietuvių tauta“, – 1947 metais rašė išeivijon pasitraukęs Vasario 16-osios Akto signataras Mykolas Biržiška. Jo, taip pat ir žmonos Bronislavos nei brolių Vaclovo ir Viktoro Biržiškų palaikai trečiadienį valstybinės laidotuvių ceremonijos metu bus perlaidoti senosiose Rasų kapinėse. Ši proga, pagal himno žodžius, raginančius semtis stiprybės iš mūsų praeities, yra paskata įsigilinti į M. Biržiškos palikimą ir žinią mūsų dienoms.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Mykolas Biržiška – švietėjas, redaktorius, politikas, kovotojas

Rita Urnėžiūtė. Kalbos priežiūros mitų atpažinimo pratybos ir svarstybos

Šių metų „Gimtosios kalbos“ birželio numeryje skelbiama apžvalga apie konferenciją-diskusiją „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“, kurią balandžio 18 d.  surengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinės kalbos inspekcija kartu su Kultūros ministerija.
 Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Kalbos priežiūros mitų atpažinimo pratybos ir svarstybos

Išėjo 5-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Penktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis rašo apie senųjų lietuviškų žodynų likimą – dingusius, ieškotus, prikeltus; Z. Alaunienė siūlo permąstyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepciją: kaip suformuluoti įvykdomus rašinio reikalavimus mokiniams ir aiškius vertinimo kriterijus vertintojams; A. Pangonytė aiškina VLKK nutarimą greta pavadinimo Gruzija pripažinti autentiškąjį Sakartvelas; A. Gritėnienė pasakoja apie 4-ąjį nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, R. Urnėžiūtė ir I. Skramtai – apie pirmąją virtualią lietuvių kalbos viktoriną…
Skaityti toliau: Išėjo 5-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Aldonas Pupkis: Ką Lietuvos Respublikos Seime reklamavo Gintaras Steponavičius? (2)

2. Nenorim, tai ir nematom

Pirmame šios temos rašinyje (Delfi, 2018 06 21) apžvelgiau ir apibūdinau Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudaryto straipsnių rinkinio „Lietuvių kalbos ideologija“ kai kuriuos metodikos dalykus.

Nurodžiau, kad straipsnių autoriai daug kur taiko selektyvumo principą, t. y. aptaria ar nagrinėja tą literatūrą, kuri jiems patogi, iš kurios galima semtis sau palankų nuomonių, o nepalankūs atvejai nutylimi, ignoruojami. Todėl objektyviu mokslo darbu tos knygos nepavadinsi.

Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: Ką Lietuvos Respublikos Seime reklamavo Gintaras Steponavičius? (2)

Josif Brodskij. Kalba diplomų įteikimo proga

Šią sveikinimo kalbą žymusis rusų ir amerikiečių rašytojas Josifas Brodskis (1940–1996), – laisvo žmogaus ir kūrėjo laikysena neįtikęs sovietų valdžiai ir dėl to pusantrų metų (1964–1965) kalintas katorgoje Rusijos šiaurėje, o 1972 m. priverstas emigruoti, – pasakė Williamso koledžo Viljamstaune (Masačusetso valstijoje) absolventams 1984 m. A Commencement Address vėliau buvo įtraukta į Brodskio esė rinktinę „Mažiau už vienetą“ (Less Than One, 1986).
Skaityti toliau: Josif Brodskij. Kalba diplomų įteikimo proga

Be žaidimo dalyvauti kultūriniame gyvenime – neįmanoma

Czesławas Miłoszas esė „Ketmanas“ vieną iš sovietmečiu susiklosčiusių gyvenimiškų vaidybos formų pavadino skeptiškuoju ketmanu. Jį pagrindė tokiu visiškai santvarka netikinčių intelektualų „prisitaikymu“, skatinusiu į visuotinį absurdą reaguoti absurdu. Noras geriau suprasti paradoksalią sovietmečio atmosferą, ją palaikiusios viešosios ir privačios erdvės skirtumus ir per kūrėjo laikyseną pasiaiškinti šio ketmano atvejį pastūmėjo pasikalbėti su ironišku poetu, eklektiku ir vertėju ANTANU A. JONYNU.
Skaityti toliau: Be žaidimo dalyvauti kultūriniame gyvenime – neįmanoma

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires

Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.
Skaityti toliau: Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires