21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone.
Skaityti toliau: „Radijo paskaitos“: kalbos vaidmens pokyčiai 21 amžiuje
Mėnuo: rugpjūčio 2018
Nesutaria dėl brandos egzaminų
Egzaminai visada buvo esminis dalykas, vertinant abiturientų pasiekimus, todėl taip turėtų ir išlikti, LRT RADIJUI sako buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Jo nuomone, reikėtų keisti ne vertinimo tvarką, o egzaminus – jų turinys turėtų būti žinomas prieš kelerius metus ir egzaminus laikyti turėtų ir patys mokytojai. Švietimo ir mokslo ministrė vis dėlto įsitikinusi, kad reikia keisti visą sistemą.
Skaityti toliau: Nesutaria dėl brandos egzaminų
Netektis. Irena Seliukaitė (1954 05 25–2018 08 26)
Atsisveikiname su Irena Seliukaite – kultūrologe, kraštotyrininke, „Liaudies kultūros“ redkolegijos nare, lituaniste, ilgamete etninės kultūros globėja LR Kultūros ministerijoje, 2004-ųjų metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate.
Skaityti toliau: Netektis. Irena Seliukaitė (1954 05 25–2018 08 26)
Donata Mitaitė. 1968-ieji. Prasmės intarpai sovietinėje beprasmybėje
Artėja mokslo metai. Ruošiamės susitikti su mokiniais. Juk kalbėsime ne vien apie karštą praėjusią vasarą. Kad jaunų žmonių žvilgsnis taptų skvarbesnis, verta pakalbėti ir apie rugpjūtį prisimintąprieš 50 metų nuslopintą Prahos pavasarį. Kalbantis šia tema, labai pagelbės dr. Donatos Mitaitės straipsnis „1968-ieji. Prasmės intarpai sovietinėje beprasmybėje“.
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. 1968-ieji. Prasmės intarpai sovietinėje beprasmybėje
Virginija Cibarauskė. „Dažnai patys nepastebime, koks „vyrocentriškas“ yra mūsų kultūros laukas“
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiesiems nurodomi 23 privalomi autoriai, tarp jų matome tik vieną moterį – Salomėją Nėrį. Tarp privalomųjų konteksto autorių atsiranda dar dvi kūrėjos: Šatrijos Ragana ir Judita Vaičiūnaitė. Ir tai viskas? Šiais knygų neskaitymo laikais, kai dažną jaunuolį knygą į rankas priverčia paimti tik mokyklinės programos reikalavimai, toks akivaizdus moterų kūrėjų ignoravimas užprogramuoja situaciją, kad mūsų rašytojos ir poetės liks literatūrinio gyvenimo „užpečkyje“.
Skaityti toliau: Virginija Cibarauskė. „Dažnai patys nepastebime, koks „vyrocentriškas“ yra mūsų kultūros laukas“
Karolina Šarkaitė. Juozas Tumas-Vaižgantas – ekscentriškasis kaunietis, pavėlavęs tapti signataru
Kalbant apie Juozą Tumą-Vaižgantą pasakyti, kad jis buvo kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas – tai tas pats, kaip nepasakyti nieko. Susipažinti su šia savo laikmetį pralenkusia asmenybe kviečia Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Pasak jo, Vaižgantas – populiariausias to meto kaunietis, apie kurio gyvenimą iki šiol pasakojama daugybė istorijų. Skaityti toliau: Karolina Šarkaitė. Juozas Tumas-Vaižgantas – ekscentriškasis kaunietis, pavėlavęs tapti signataru
Viešosios kalbos virsmai: šiandien televizija – tarsi artimas draugas
Lingvisto Giedriaus Tamaševičiaus tyrimų sritis – sakytinė kalba žiniasklaidoje. Pasak jo, šiuo metu susiduriame su didžiuliais kalbos pokyčiais viešojoje erdvėje, ypač pramoginėse televizijos ir radijo laidose.
Skaityti toliau: Viešosios kalbos virsmai: šiandien televizija – tarsi artimas draugas
Skaityti toliau: Viešosios kalbos virsmai: šiandien televizija – tarsi artimas draugas
Karolina Šarkaitė. JuozasTumas-Vaižgantas – ekscentriškasis kaunietis, pavėlavęs tapti signataru
Kalbant apie Juozą Tumą-Vaižgantą pasakyti, kad jis buvo kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas – tai tas pats, kaip nepasakyti nieko. Susipažinti su šia savo laikmetį pralenkusia asmenybe kviečia Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Pasak jo, Vaižgantas – populiariausias to meto kaunietis, apie kurio gyvenimą iki šiol pasakojama daugybė istorijų.
Asta Karaliūtė-Bredelienė. Idėja Lietuvai: pusžmogis urvelyje
Ši idėja niekur neužregistruota. Bet niekur nėra užregistruota ir idėja miestų parkuose lietuviškus medžius pakeisti importiniais arba, sakykime, susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritis. Tačiau tai vyksta! „Idėja Lietuvai“ pakelti mokytojo prestižą skamba kone kasdien, tačiau Vilniaus licėjaus mokytoja ekspertė Asta KARALIŪTĖ-BREDELIENĖ sako, kad šiandien sudėtinga kalbėti apie mokytojo prestižą, kai jis griaunamas sistemiškai. Sistema griauna tai, dėl ko aš dirbu, – sako ji, – sistemai nereikia savarankiškai mąstančio žmogaus.
Skaityti toliau: Asta Karaliūtė-Bredelienė. Idėja Lietuvai: pusžmogis urvelyje
Lietuvių kalba netrukus taps lengvesnė: internete kuria patogią sistemą
Lietuvių kalba yra ne tik sudėtinga išmokti, bet ir sunki pakelti: jai skirta daugybė sunkiasvorių žodynų, žinynų, kartotekų. Visgi, visi šie svoriai dar prieš 5 metus pradėti perkelti į informacinę sistemą internetinėje erdvėje, o šiemet projekto tęsinyje žadama pridėti dar daugiau naudingų įrankių. Tai turėtų palengvinti kasdienybę ir sutaupyti laiko tiems, kurie lavina savo kalbą.
Skaityti toliau: Lietuvių kalba netrukus taps lengvesnė: internete kuria patogią sistemą