Marijus Šidlauskas. Aušrininkų generacija: archetipai ir stereotipai (II)

Literatūros kritiko, Klaipėdos universiteto docento dr. Marijaus Šidlausko teksto, parengto pagal pranešimą, skaitytą akademiniame vasaros seminare „Literatūros salos 2018“ antra dalis.
„Tad niekur nedingsi – vėl tenka kalbėti apie mūsų akademinės minties ir viešojo mentaliteto atotrūkį, bendrąjį žiniasklaidos konjunktūriškumą, didžiumos spaudos analitinį nepajėgumą ir pan. Kitaip tariant, rodomasis pirštas krypsta į žvarbų visuomenės kultūrinį klimatą ir menką sąmoningumą, o visa tai gerinti būtų pirmoji švietimo sistemos pareiga ir užduotis. Bet juk Basanavičiaus Aušra, raginanti pažinti savąją istoriją, „apšviesti žmones, auginti juos doriškai“ (J. Šliūpas, Aušra, 1884) pradėjo būtent nuo švietimo, nuo tautos ir asmens sąmonės žadinimo bei savimonės ugdymo. Nuo darbų, kuriuos tęsė Vydūnas, Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Girnius ir kuriuos ignoruodami smagiai nubildėjome į šiandienę švietimo ir lituanistikos krizę.“
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Aušrininkų generacija: archetipai ir stereotipai (II)

Justinas Žilinskas: Kas yra ir su kuo valgoma „fantasy“?

Gal šiek tiek juokinga, bet susidūrusieji su fantasy pirmiausia pasakytų taip: pasakos – tai vaikams, o fantasy – ūgtelėjusiems ar net suaugusiems, nors čia irgi rasite ir princesių, ir drakonų, ir riterių, ir vienaragių. Vadinasi, galime sakyti, kad tai pasakos suaugusiesiems? Ne, pasipiktins suaugę ar paaugę fantasy skaitytojai, kokios čia jums pasakos, ir iš viso, argi suaugę skaito pasakas? Arba pabandykite savo vaikui pasakyti, kad Poteriada – pasakos. Jis nieku gyvu nesutiks! Nors gal ir nežinos, kaip tai pavadinti, bet pasaką atmes tiesiog intuityviai. Dabar nesileiskime į diskusijas, kad buvo laikai, kai pasakos buvo skirtos ne tik vaikams, bet pamėginkime paieškoti fantasy skirčių ir bendrybių.
Skaityti toliau: Justinas Žilinskas: Kas yra ir su kuo valgoma „fantasy“?

Birutė Jasiūnaitė apie kalbotyrą, kalbą ir save

Jubiliejų švenčianti Birutė Jasiūnaitė apdovanota daugeliu talentų. Tai plačios erudicijos lietuvių kalbininkė: fonetikė, fonologė, apsigimusi dialektologė, lietuvių kalbost armių leksikos ir frazeologijos tyrinėtoja, etnolingvistė. Nuo pat vaikystės gerai išmokusi visą gyvenimą lygiagrečiai gyvai vartoja dvi skirtingas tarmes: šiaurės žemaičių kretingiškių, vadinamųjų dzūkų, ir rytų aukštaičių uteniškių.
Tai du savotiški langai į pasaulį. Aukštaičių ir žemaičių tarmių bei dvasinės
kultūros lobiai ir gebėjimas juos pritaikyti mokslo poreikiams nuolat teikia jos
asmenybei dvasinės stiprybės, vidinio atsparumo ir naujų jėgų tyrinėti, kurti,
nuolatos rašyti. Įgytas geras lingvistinis pasirengimas, įgimta kalbinė nuovoka,
darbštumas, ištvermingumas ir atsakomybė, didelis smalsumas – tai svarbiausi mokslininkės bruožai ir sąlygos, lėmusios jos mokslo darbų įvairovę ir gausą.
Lituanistų sambūris nuoširdžiausiai sveikina kalbininkę Birutę Jasiūnaitę ir linki kūrybos džiaugsmo.

Skaityti toliau: Birutė Jasiūnaitė apie kalbotyrą, kalbą ir save

„Ryto allegro“. „Literatūros salų“ diskusijos fragmentas

„Ryto allegro“: humanistikos krizė – mitas? „Ne vienu atveju įvyksta labai ryškus lūžis, kai humanitaras tampa politikos žmogumi. Jis tarsi atsiduria visai kitoje sferoje. Bendravimo kodas tampa ne dialogo, o valdymo kodu“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės pavaduotojas, dr. Mindaugas Kvietkauskas. Ši mintis išsakyta akademinio sambūrio „Literatūros salos“ diskusijos metu. „Literatūros salų“ diskusijos „Humanitarų bendrija: savanoriai, šauktiniai ar verktiniai?“ santrauka šiandien nuskambėjo ir per radiją. Ved. Juta Liutkevičiūtė. Skaityti toliau: „Ryto allegro“. „Literatūros salų“ diskusijos fragmentas

Jauni ir pašėlę sovietmečiu

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojamos saugomos sovietinės okupacijos metais veikusių neformalių jaunimo grupuočių narių fotonuotraukos, LSSR KGB padalinių pažymos, pranešimai, ataskaitų ištraukos apie antisovietine veikla įtariamų jaunuolių stebėjimą bei profilaktinį darbą, antisovietinio turinio atsišaukimų skaitmeninės kopijos, užrašų ant pastatų sienų nuotraukos. Parodoje taip pat eksponuojamos buvusių neformalių jaunimo grupuočių dalyvių asmeninių archyvų fotonuotraukos.
Skaityti toliau: Jauni ir pašėlę sovietmečiu

Akvilė Girdzijauskaitė. Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius

Kaip žinote, Lietuvių kalbos institute yra įsteigtas „Lituanistikos židinio“ muziejus, kuriame vaizdžiai „įmaterialinti“ svarbiausi kalbos dalykai: abėcėlė, žodžių kilmė, reikšmių fenomenai, tarmės, kalbotyra, žodynų sudarymas ir kt. Muziejaus idėjos autorė – prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė. Muziejus skirtas plačiajai visuomenei – pirmiausia, matyt, moksleiviams, studentams. „Saulės arkliukų“ redakcija aplankė muziejų per pačius karščius, kai daugelis išsijuosę atostogavo, bet dabar, artėjant Rugsėjo 1-ajai, ir Jūs, skaitytojau, būtinai turite nueiti ar nuvažiuoti į „Židinį“ ir pajusti visą kalbos (mūsų mąstymo būdo ar įrankio) reiškinio pilnatvę. Ekskursijas šauniai veda jaunoji muziejaus darbuotoja Akvilė Girdzijauskaitė. Mes rekomenduojame! Daugiau informacijos, kaip suprantate, Lietuvių kalbos instituto svetainėje… O mes Jums siūlome ekskursijos po „Židinį“ tokius tarytum apmatus, nes gyvai daug įdomiau viskas atrodo, bet ir tekstas įdomu. Pasakoja A. Girdzijauskaitė.
Skaityti toliau: Akvilė Girdzijauskaitė. Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius

Dalia Byčienė. Kodėl mamos brolis yra avynas?

Lietuvių kalba labai turtinga ir graži. Tačiau daugelis žodžių yra ne tik nebevartojami, jų niekas nebežino. Kai kuriuos dar galima užtikti tarmėse, užrašytus tautosakoje, žodynuose, klasikų kūriniuose. Mūsų kalba ypač turtinga giminystės ir vedybų santykius nusakančių žodžių.
Skaityti toliau: Dalia Byčienė. Kodėl mamos brolis yra avynas?

Ko bijo pagonofobai

Šių metų „Šviesos-Santaros“ suvažiavimo metu skaitytas rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės pranešimas iki šiol aptarinėjamas visų, kuriems rūpi humanitariniai klausimai. Apie tai, kas sudaro neopagonybės šerdį ir kodėl jos baidosi dalis nuomonės lyderių, Marius Gailius teiravosi mitologijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko, kuris pagonybę tiria ne tik archyvuose, bet ir praktiškai.
Skaityti toliau: Ko bijo pagonofobai