Nesu domėjęsis vertimo teorija ir versdamas poeziją klioviausi tik intuicija. Tuo užsiiminėti pradėjau gana anksti, dar viešai nepaskelbęs savo paties eilėraščių, tad vertimas man buvo puiki kūrybos mokykla, dirbtuvės, kaip dabar sakoma. Žinoma, daugelio savo pirmųjų vertimų nepaskelbiau, o ir neketinau to daryti. Taip pat praleisiu diskusijas, ar poezijos kūrinys apskritai išverčiamas, nes vienokia ar kitokia nuomonė priklauso nuo to, ką vadiname vertimu. Akivaizdu, kad šio proceso metu vieno kūrinio pagrindu kita kalba sukuriamas kitas kūrinys. Ir jeigu naujoje kalbinėje-kultūrinėje aplinkoje jis yra paveikus ir reikšmingas, procesą ir jo rezultatą galima pavadinti kaip nori. Pasidalysiu tik savo praktinėmis patirtimis ir pastebėjimais.
Skaityti toliau: Kornelijus Platelis. Tarp dviejų kalbų – kūrinys ir vertėjas
Mėnuo: rugsėjo 2018
Sostinėje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918-1957) palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Spalio 5 d., penktadienio, rytą Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai bus atvežti į Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčią, kur bus galima su jais atsisveikinti iki 20 val. Šventosios Mišios – 18 val.
Skaityti toliau: Sostinėje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės
Jurgis Pakerys apie kalbotyrą, dirbtinį intelektą, genetiką ir laiką
Ką veikia Lietuvos kalbininkai? Ar gerdami kavą jie kalba vartodami sudėtingus terminus, maždaug: „Jums diagnozuotas būtasis habitualinis laikas“ arba „Jūs turite įgimtą perifrastinį būtąjį dažninį laiką“?
Skaityti toliau: Jurgis Pakerys apie kalbotyrą, dirbtinį intelektą, genetiką ir laiką
Lietuvių kalba keliauja į internetą ir skaitmeninę erdvę
Ar yra šiandien žmonių, kurie įsivaizduoja savo gyvenimą be interneto? Elektroninės paslaugos, virtualus bendravimas ar informacijos paieška bei dalijimasis tapo tokia pat kasdieninio gyvenimo dalimi kaip gebėjimas skaityti ar rašyti.
Jei anksčiau norint, kad informacija sklistų ir žmonės ja naudotųsi, reikėjo spausdinti knygas, tai šiandien būtina ją perkelti į internetą ir skaitmeninę erdvę. Norėdami, kad lietuvių kalba būtų gyva, vartojama, ją taip pat turime ten apgyvendinti.
Skaityti toliau: Lietuvių kalba keliauja į internetą ir skaitmeninę erdvę
Rašytojo portretas: kuo įdomi ir išskirtinė Astrida Lindgren?
Šimtai milijonų parduotų knygų visame pasaulyje. Personažai, su kuriais užaugo ne viena vaikų karta. Ir nesibaigiantys nuotykiai, į kuriuos kviečia visame pasaulyje populiarios Švedijos rašytojos Astridos Lindgren (1907-2002 m.) knygos. Kuo ypatinga ši autorė? Pasakoja vaikų literatūros specialistė Inga Mitunevičiūtė ir vaikų rašytojas Tomas Dirgėla.
Skaityti toliau: Rašytojo portretas: kuo įdomi ir išskirtinė Astrida Lindgren?
Europos kalbų diena. LKD sveikinimas
Sveikiname visus su Europos kalbų diena! Linkime didžiuotis savo gimtąja kalba, jos tarmėmis ir visapusiškai jas puoselėti ir saugoti. Tik aktyviai jas vartodami, būsime įdomesni pasauliui ir šitaip ilgiau išlaikysime Europos kalbų puokštę spalvingesnę, margesnę, įdomesnę.
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Koks jis, tas mažasis romanas?
Lauros Sintijos Černiauskaitės romano Šulinys veiksmas prasideda šeštame XX a. dešimtmetyje nedideliame Žemaitijos kaimelyje Tolimuose. Nors knygos pradžia ir pagrindinis įvykis (vaikžudystė) nukeliami daugiau kaip pusšimčiu metų atgal, jie atliepia nesenus mūsų konteksto įvykius, kurių priminti, ko gero, skaitytojams nereikia. Toks beletristinis nutolinimas – vykęs ėjimas: aktualios ir svarbios problemos apmąstymas išlieka, bet jis išvaduojamas iš publicistinio aktualijų romano pavojaus.
Skaityti toliau: Jurgita Žana Raškevičiūtė. Koks jis, tas mažasis romanas?
Sigito Gedos dukra: „Jis buvo ryto žmogus: pusryčiai, kava, radijas, o tada jau sėdasi prie stalo iki pietų“
Poetas Sigitas Geda, pildydamas savo dienoraščius, nebuvo itin preciziškas rinkdamasis, kur rašyti, tačiau sąsiuvinis langeliais, be abejo, buvo daug mėgstamesnis negu linijomis. Rašytojo dukra Uršulė Gedaitė, sudariusi jau 6-ąją tėčio dienoraščių knygą („Žalieji pergamentai“, išleido Rašytojų sąjungos leidykla), duodama interviu 15min, pasakojo apie tai, kokią S.Gedos gyvenimo dalį užėmė Dantės „Dieviškosios komedijos“ vertimas, dienoraščio rašymas, šuns vedžiojimas ir rašomosios mašinėlės tarškesys.
Skaityti toliau: Sigito Gedos dukra: „Jis buvo ryto žmogus: pusryčiai, kava, radijas, o tada jau sėdasi prie stalo iki pietų“
Paskirtos Šv. Jeronimo premijos vertėjams
Kasmet vertėjams teikiamos Šv. Jeronimo premijos šiemet skirtos Virgilijui Čepliejui ir Izabelai Korybut-Daszkiewicz.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Paskirtos Šv. Jeronimo premijos vertėjams
Brigita Speičytė. Kaip Mickevičius Rėzai padėkojo už Donelaitį
Yra žinoma, kad Adomas Mickevičius, 1823 m. Vilniuje debiutinio „Poezijos“ rinkinio antrajame tome paskelbė poetinę apysaką „Gražina“, ir viename iš to kūrinio autorinių komentarų paminėjo anuometinę literatūrinę naujieną: 1818 m. Karaliaučiuje profesoriaus Liudviko Rėzos išleistus Kristijono Donelaičio „Metus“.
Skaityti toliau: Brigita Speičytė. Kaip Mickevičius Rėzai padėkojo už Donelaitį