Mėnuo: spalio 2018

Apie Europoje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusią Reformaciją, jos pradžią ir pabaigą, aplinkybes bei reikšmę Emilis Jakštys kalbasi su pedagoge, mokslininke dr. Inge Lukšaite, paskelbusia daugiau nei 180 publikacijų, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Martyno Mažvydo, Liudviko Rėzos, Lietuvos mokslo premijomis.
Skaityti toliau: Ingė Lukšaitė apie Reformaciją: suvokti modernumo jėgą ir silpnybes

Simono Daukanto 225 gimimo metinių proga būtina paneigti vis dar egzistuojančią ir kartas nuo karto viešumoje išlendančią klaidingą nuomonę, kad Simonas Daukantas buvo polonofobas ir todėl galimai simpatizavęs Rusijai. Apie Daukanto simpatijas Rusijai ypač trimitavo žinomas sovietinis lietuvių istorikas Juozas Žiugžda, kurio ideologinis uždavinys buvo pabrėžti istorinę lietuvių ir rusų draugystę. Faktinių duomenų panašiai nuomonei paremti nėra, netgi atvirkščiai.
Skaityti toliau: Saulius Pivoras. Lietuvių santykiai su maskoliais ir lenkais S. Daukanto istorijoje

Rugsėjo 30-oji, šv. Jeronimo vardinės ir tarptautinė vertėjų diena, jau paminėta. Bet šventei praūžus prasideda jei ne pagirios, tai bent (savi)refleksija ir analizė. Kartais apsiribojama paprasčiausiomis apkalbomis apie vakarėlyje sutiktus ir neatėjusius asmenis, o kartais imi svarstyti, kodėl apskritai švenčiame, arba kodėl būtent taip linksminamės. Šįkart ėmiau svarstyti, kodėl būtent taip, o ne kitaip verčiame.
Skaityti toliau: Aistė Kučinskienė. Apie vertimų (ne)adekvatumą ir nematomus vertėjus

Straipsnis perpublikuojamas iš 2018 m. ketvirtojo žurnalo „Liaudies kultūra“ numerio. Jame aptariama Simono Daukanto istoriniuose darbuose ryškėjanti Lietuvos valstybės projekcija. S. Daukantas tarsi sujungia dvi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtotas politines programas: Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimo programą su Motiejaus. Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus ir kitų intelektualų priesakais rūpintis laisva Lietuvos Respublika. Laisvė ir kalba jo darbuose iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys. Būtent ši daukantiška kalbos ir laisvės jungtis ir suteikia esminį postūmį moderniai Lietuvos Respublikai.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“

Romualdo Granausko atminimo diena…
2014 m. spalio 28 d. mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Granauskas. Neretai jis įvardijamas vienu ryškiausiu magiškojo realizmo atstovų lietuvių literatūroje.
Skaityti toliau: Nenuorama iš Mažeikių, palikęs mus gyventi po klevais

Pasibaigus šviesiam auksiniam rudeniui, stoja priešžiemis su šlapdribomis ir pirmuoju sniegu. Šį dangaus ir žemės persimainymą gerai žinojo ir mūsų protėviai, pažymėdami jį atskira apeiga. Žiemai žengiant per vartus, buvo rengiamos eitynės su baltu ožiu. Tokia apeiga išliko kaip piemenų folkloras ir gyvavo net iki XX a. vidurio. Norėdami, kad greičiau pasnigtų ir baigtųsi ganiava, piemenys vesdavo ožį aplink baltą beržą, melsdami, kad jis atneštų žiemą: „Tu baltas oželi, atnešk mum sniegelį, atnešk mum žiemelę, didesnį šaltelį, kad nereikt ganyti, rūbelių lydyti!“
Skaityti toliau: Daiva Vaitkevičienė. Balta ožka – juodas pienas

Skaitytojai sulaukė naujos Marcelijaus Martinaičio knygos – „Gyvenimas į praeitį: prisiminimų atšvaitai“. Ją sudarė ir parengė Antanas Rybelis. Išleido „Margi raštai“. Siūlome paskaityti Akvilės Rėklaitytės recenziją.
Skaityti toliau: Akvilė Rėklaitytė. Nors vieną gyvą žodelį

Prieš 48-erius metus, 1970 m. rudenį, Lietuva neteko žymaus mokslininko – kalbininko, vieno žymiausių XX a. baltisto, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Jono Kazlausko.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Archyvinio vardynų skyriaus vyresnioji specialistė Jovita Niūniavaitė-Lesienė aptaria skaudžios netekties bylą.
Skaityti toliau: Jovita Niūniavaitė-Lesienė. Profesoriaus Jono Kazlausko mirties mįslė įminta?