Fantastinė literatūra visada turėjo savo siaurą gerbėjų ratą. Nerasime fantastikos kūrinių mokyklinėse literatūros programose, o ką jau kalbėti ir apie sudarinėjamus populiariausių knygų sąrašus. Tačiau fantastika – senas literatūros žanras, o tai jau nuostaba ne vienam skaitančiam. Kitas nuostabus dalykas yra tas, kad šiame žanre neprastai sekėsi ir tarpukario lietuvių autoriams.
Skaityti toliau: Povilas Andrius Stepavičius. Bekraštė vaizduotė: fantastika tarpukario lietuvių literatūroje
Mėnuo: spalio 2018
XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai. Daukantas: „ir kraštą vadino valstybe“. Mokslinės konferencijos programa
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia visus, besidominčius Lietuvos valstybingumo istorija ir Simono Daukanto daugiašakiu palikimu, į XVIII kartą rengiamus Jurgio Lebedžio skaitymus, kurie skirti Simono Daukanto gimimo 225-osioms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms pažymėti.
Skaityti toliau: XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai. Daukantas: „ir kraštą vadino valstybe“. Mokslinės konferencijos programa
Kviečiame į Simono Daukanto metams skirtus renginius
Giedra Radvilavičiūtė. Sūpynių efektas ir Daivos Čepauskaitės gydomoji galia
Laudacija 2018-ųjų Jotvingių premijos laureatei Daivai Čepauskaitei
Klausydamasi šią vasarą Biržuose „Šiaurės vasaros“ vakare baisiai gražaus Daivos Čepauskaitės skaitymo ir publikos reakcijų pasitikrinau, ką seniai žinojau – jei kūrinys geras, literatūrai nereikia brangių sklaidos priedų: muzikos, reklamos, dinamiško ar antrinančio vaizdinio fono.
Skaityti toliau: Giedra Radvilavičiūtė. Sūpynių efektas ir Daivos Čepauskaitės gydomoji galia
Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną
Lietuvos valstybės šimtmetis lietuvius paskatino iš naujo įvertinti ne tik savo valstybės nueitą politinį kelią, bet ir kultūros pokyčius bei virsmus. Viena iš kultūros atšakų – lietuvių literatūra pradėjo formuotis šiek tiek anksčiau, nei susikūrė Pirmoji Lietuvos Respublika 1918 m. Žinoma, išimtimis tektų laikyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), Mikalojaus Daukšos „Postiles“ ir kitus ankstyvųjų naujųjų laikų autorius rašiusius lietuviškai. Visgi šiandien labiausiai esame veikiami XIX a. antrojoje pusėje prasidėjusios lietuvių literatūros, nuo kurios galime vesti savo nacionalinės literatūros pradžios liniją.
Skaityti toliau: Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną
Kviečiame paminėti Simono Daukanto 225-ąsias metines
2018-ieji yra ir Simono Daukanto metai. Simonas Daukantas pagrįstai vadinamas modernios lietuvių tautos Jonu Krikštytoju: savo darbais jis dėjo pamatus šiuolaikinei lietuvybei, žadino laisvos Lietuvos Respublikos – „Lietuvos ūkės“ – atgavimo viltį. Jis pirmasis lietuviškai rašė Lietuvos istorijos veikalus, buvo plačių užmojų švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.
Spalio 28 dieną minime mūsų Herodoto 225-ąsias gimimo metines.
Lituanistų sambūris kviečia visus savo narius, visus kultūros istorijai neabejingus lituanistus, istorikus, bibliotekininkus paminėti Simoną Daukantą. Kviečiame mokyklose šių metų lapkritį skirti pamoką ar popietę, dieną Simonui Daukantui – jo asmenybei, darbams ir idėjoms aptarti.
Skaityti toliau: Kviečiame paminėti Simono Daukanto 225-ąsias metines
Vacys Bagdonavičius. Vydūno įžvalgos dabarčiai
Artėja prie pabaigos ypatingų sukakčių kupini 2018-ieji metai. Tarp tų sukakčių – Vydūno gimimo 150-metis. Metai baigsis, pritils šventiniai pagerbimo akordai, ir kas toliau? Ar jų skambesiui nutilus savo sielose tebejausime ne sykį girdėtą Vydūno išminties balsą, ar būsime įsiklausę į jo įspėjimus, ar susimąstysime, kokia buvo ne kartą per minėjimus ir kitus renginius priminta jo pasirinktoji gyvenimo misija, ar verta ją tęsti mums, ar svarbios jo įžvalgos šiandienai?
Dr. Vacio Bagdonavičiaus pranešimo, skaityto LR Seime 2018 10 12 įvykusioje konferencijoje „Mūsų mokytojai – Daukantas, Vydūnas“, santrauka.
Skaityti toliau: Vacys Bagdonavičius. Vydūno įžvalgos dabarčiai
Elzė Gerdvilienė. (Ne)virpantis plunksnos galiukas. Vytautė Žilinskaitė
Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja.
Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio… Skaityti toliau: Elzė Gerdvilienė. (Ne)virpantis plunksnos galiukas. Vytautė Žilinskaitė
Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“
„Vilniaus lapai“ – tai tarptautinis literatūros festivalis Lietuvos sostinėje Vilniuje. Renginio centre – žinomų, skaitytojų pamėgtų Lietuvos ir pasaulio rašytojų susitikimai su publika įvairiose Vilniaus vietose, atviras autoriaus ir skaitytojo dialogas, gyvai skambantys poetų ir prozininkų balsai, viešai skaitoma bei interpretuojama kūryba.
Skaityti toliau: Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“
Rašytojas Philipas Pullmanas: „Turime suteikti vaikams laisvę nežinoti“
Philipas Pullmanas (g. 1946 m.) – ne tik viso pasaulio, bet ir lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas bei mėgstamas anglų vaikų ir jaunimo rašytojas, pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą, kurių reikšmingiausieji – 1995 m. gautas Karnegio medalis ir 2005 m. gauta Astridos Lindgren atminimo premija.
Skaityti toliau: Rašytojas Philipas Pullmanas: „Turime suteikti vaikams laisvę nežinoti“