Rasa Baškienė. Kūrusi Lietuvą. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

1899 m. vasarą grupelė litvomanų Palangoje statė pirmąjį lietuviškąjį spektaklį „Amerika pirtyje”. Leidimą spektakliui iš Kuršo gubernatoriaus pavyko išrūpinti gydytojui Liudui Vaineikiui, režisūra, artistais ir spektaklio organizavimu rūpinosi Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė, Augustinas Janulaitis, Jadvyga Juškytė, Stanislava Jakševičūtė ir kiti į Palangą suvažiavę lietuviai inteligentai. Nekreipdama dėmesio į nepalankią sulenkėjusių poilsiautojų reakciją, nepageidaujamą policijos dėmesį ir nuolat kylančius iššūkius, susijusius su artistų trūkumu, entuziastų grupelė darbavosi iš peties. 
Skaityti toliau: Rasa Baškienė. Kūrusi Lietuvą. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Devintajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Gritėnienė pateikia gyvos, sklandžios, turtingos kalbos pavyzdžių iš pernai paaugliams ir vaikams išleistų knygų, taip pat ir diskutuotinų, taisytinų kalbos dalykų; apie konkurentus „pensininkas“ ir „senjoras“ ištyrę vartoseną rašo Dž. Maskuliūnienė, R. Kvašytė, K. Župerka; apie Lietuvoje vykusį tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos kongresą pasakoja J. Jaroslavienė ir D. Kardelytė-Grinevičienė, o žurnalo „Dialectologia et Geolinguistica“ vyr. redaktorę Astrid’ą van Nahl ir Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos sekretorę Ruth’ą van Nahl kalbina R. Urnėžiūtė; 85-metį švenčiančio Prano Kniūkštos darbus primena R. Vladarskienė; kaip sekasi Tenerifėje atidarytai lietuviškai mokyklėlei, dėsto Rolanda Masiulienė…
Skaityti toliau: Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Kviečiame į Klaipėdos knygų mugę

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.
Skaityti toliau: Kviečiame į Klaipėdos knygų mugę

Daiva Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą lygiagrečiai su tautomis, kurios gimtąją kalbą įtvirtinusios kaip neginčijamą ir gerbtiniausią dalyką visuose visuomeniniuose reikaluose.
Skaityti toliau: Daiva Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba