LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.
Skaityti toliau: Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais
Apie pirmąją aktorės ir rašytojos Daivos Čepauskaitės knygą vaikams žino net ir jų neturintys – už eilėraščių rinkinį „Baisiai gražūs eilėraščiai“ autorė apdovanota Jotvingių premija, kuri pirmą kartą skirta už kūrinį mažiesiems skaitytojams. Su D. Čepauskaite kalbamės apie tai, ką reiškia kurti vaikams, baimes, nevaikiškus eilėraščius ir kad knygos herojumi gali tapti net stuobrys.
Skaityti toliau: Daiva Juonytė. Daiva Čepauskaitė: „Nenoriu žinoti, kaip gimsta mano eilėraščiai“
Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygstamą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus.
Skaityti toliau: Filmas apie Juozą Tumą Vaižgantą: „Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas“
Skaityti toliau: Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija
Lapkričio 28 d. LLTI rengiama konferencija „Leonardo Gutausko paratopijos: poezija, proza, dailė“, skirta kūrėjo 80-čiui paminėti.
Kviečiame!
Skaityti toliau: LLTI konferencija „Leonardo Gutausko paratopijos: poezija, proza, dailė“
Šį rudenį kartu su Vilniaus universiteto literatūros ir medijų studentais nutarėme savo seminare panagrinėti Justino Marcinkevičiaus kūrybos vertinimus, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus nerimstančią polemiką dėl jo kūrybos prasmių, vaidmens sovietmečiu ir Sąjūdžio laikais.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Kasetė atminčiai atgauti
Geruliškės kaimo Vilkaviškio rajone ūkininkų Klimavičių vienas iš keturių vaikų – sūnus Jonas, gimęs 1938 m. lapkričio 26 d., krikštatėvių buvo leidžiamas į pradinę mokyklą. 1956 m. taip pat pavyzdingai baigęs Pilviškių vidurinę mokyklą, pasirinko studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Gabus studentas buvo pastebėtas būsimų mokytojų mokytojo Kazimiero Kuzavinio (1927-2006), globojusio lituanistų studentų mokslinę draugiją. Prisimindamas savo neseniai mirusį dėstytoją 2006 m. „Gimtosios kalbos“ 7-tame numeryje rašė: “Čia mane ir pasigavo, prisijaukino … Vis pakalbindavo, pašnekėdavo apie naujas knygas (ne tik kalbotyros), įvairius kalbos dalykus, daugiausia lenkė prie tarptautinių žodžių įforminimo ir apskritai kalbos kultūros, bet su istoriniu (kaip K.Būgos) pamušalu.“
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Kalbotyros ir poezijos dermė. Kalbininkui Jonui Klimavičiui – 80
Kalbą prižiūrinčios institucijos neturėtų taikyti draudimų ir baudimų žiniasklaidai, joje reikia savireguliacijos – patiems žurnalistams turėtų būti gėda nemokėti rašyti. O ten, kur prasideda kūryba, viskas priklauso tik nuo autoriaus, kalbėdamas apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo aktualumą LRT KLASIKAI sako laidų vedėjas Algis Ramanauskas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad laikai, kai bausta už kalbos klaidas, praeina, tačiau tam tikri taisyklingumo reikalavimai visuomet išliks.
Skaityti toliau: LRT „Ryto allegro“ diskusija apie kalbą