Marius Burokas: Labiausiai esu skaitytojas

Ketvirtadienį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute literatūros apžvalgininkui, poetui, vertėjui Mariui Burokui už aiškius, nuoseklius ir kryptingus darbus – lietuvių bei užsienio autorių knygas pristatančius, aktualias literatūros problemas analizuojančius straipsnius ir apžvalgas žiniasklaidoje, buvo įteikta septintoji Vytauto Kubiliaus vardo premija.
Skaityti toliau: Marius Burokas: Labiausiai esu skaitytojas

Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.
Skaityti toliau: Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

Daiva Juonytė. Daiva Čepauskaitė: „Nenoriu žinoti, kaip gimsta mano eilėraščiai“

Apie pirmąją aktorės ir rašytojos Daivos Čepauskaitės knygą vaikams žino net ir jų neturintys – už eilėraščių rinkinį „Baisiai gražūs eilėraščiai“ autorė apdovanota Jotvingių premija, kuri pirmą kartą skirta už kūrinį mažiesiems skaitytojams. Su D. Čepauskaite kalbamės apie tai, ką reiškia kurti vaikams, baimes, nevaikiškus eilėraščius ir kad knygos herojumi gali tapti net stuobrys.
Skaityti toliau: Daiva Juonytė. Daiva Čepauskaitė: „Nenoriu žinoti, kaip gimsta mano eilėraščiai“

Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Lietuviška abėcėlė, nors ir sudaryta iš lotyniškų rašmenų, kuriuos naudoja daugiau nei 36 proc. kalbų, yra ypatinga ir vienintelė visame pasaulyje. Dėkoti už tai galime Danieliui Kleinui, kuris dar prieš 365 metus, rašydamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, sukūrė išskirtinę raidę „ė“. Iki šiol ji naudojama tik lietuvių kalboje. O šiemet jos unikalumui pabrėžti pradėtas ir skulptūros projektas – jį įgyvendinus, Lietuvą papuoš „ė“ raidės skulptūra.
Skaityti toliau: Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija

Lietuvai ir Lenkijai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918–2018), Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose antradienį atidaroma tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“.

Skaityti toliau: Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija

Antanas Balašaitis. Kalbotyros ir poezijos dermė. Kalbininkui Jonui Klimavičiui – 80

Geruliškės kaimo Vilkaviškio rajone ūkininkų Klimavičių vienas iš keturių vaikų – sūnus Jonas, gimęs 1938 m. lapkričio 26 d., krikštatėvių buvo leidžiamas į pradinę mokyklą. 1956 m. taip pat pavyzdingai baigęs Pilviškių vidurinę mokyklą, pasirinko studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Gabus studentas buvo pastebėtas būsimų mokytojų mokytojo Kazimiero Kuzavinio (1927-2006), globojusio lituanistų studentų mokslinę draugiją. Prisimindamas savo neseniai mirusį dėstytoją 2006 m. „Gimtosios kalbos“ 7-tame numeryje rašė: “Čia mane ir pasigavo, prisijaukino … Vis pakalbindavo, pašnekėdavo apie naujas knygas (ne tik kalbotyros), įvairius kalbos dalykus, daugiausia lenkė prie tarptautinių žodžių įforminimo ir apskritai kalbos kultūros, bet su istoriniu (kaip K.Būgos) pamušalu.“
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Kalbotyros ir poezijos dermė. Kalbininkui Jonui Klimavičiui – 80

LRT „Ryto allegro“ diskusija apie kalbą

Kalbą prižiūrinčios institucijos neturėtų taikyti draudimų ir baudimų žiniasklaidai, joje reikia savireguliacijos – patiems žurnalistams turėtų būti gėda nemokėti rašyti. O ten, kur prasideda kūryba, viskas priklauso tik nuo autoriaus, kalbėdamas apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo aktualumą LRT KLASIKAI sako laidų vedėjas Algis Ramanauskas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad laikai, kai bausta už kalbos klaidas, praeina, tačiau tam tikri taisyklingumo reikalavimai visuomet išliks.
Skaityti toliau: LRT „Ryto allegro“ diskusija apie kalbą

Donatas Puslys. Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė. Jono Basanavičiaus Praha

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, – žymiojoje laikraščio „Aušra“ prakalboje rašė dr. Jonas Basanavičius. Užrašė jis šią prakalbą gyvendamas Prahoje, kurioje tapo čekų tautinio atgimimo liudininku. Be to, kad gyvenant Prahoje galutinai buvo subrandinta „Aušros“ idėja, šis miestas J. Basanavičiaus gyvenime buvo svarbus ir dar vienu aspektu – būtent čia jis sutiko savo didžiąją meilę Gabrielą Eleonorą Mohl.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė. Jono Basanavičiaus Praha