Jurgita Jačėnaitė. Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

Jau trečią kartą rengiamą tarptautinį literatūros festivalį „Vilniaus lapai“ lapkričio 9 dieną sostinės Menų spaustuvėje atidarė vakaras su poetu, prozininku, dramaturgu, vertėju, vienu šiandienos produktyviausių rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu SIGITU PARULSKIU. Susitikime, kurį moderavo dramaturgas ir poetas Mindaugas Nastaravičius, buvo kalbama apie visumą – kas yra ir kas nėra S. Parulskis. Keletas rašytojo minčių – apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių „Vilniaus lapų“ atidaryme.
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

Jolanta Zabarskaitė apie lietuvių kalbą ir sanskritą, kaip alternatyvą populiariai reklamai

Mėgstame didžiuotis, kad lietuvių kalba yra išsaugojusi seną struktūrą, kuri yra artima indoeuropiečių prokalbei. Lietuvos svečiams perpasakojame prancūzų kalbininko Antuano Mejė (Antoine Meillet) žodžius, kad norintieji išgirsti, kaip kalbėjo daugelio Europos tautų protėviai indoeuropiečiai, turi važiuoti pasiklausyti lietuvio valstiečio. Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė apie lietuvių kalbą ir sanskritą, kaip alternatyvą populiariai reklamai

Vydūno metams skirtas radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“

2018-ieji yra ir Vydūno metai. Vyksta daug renginių, išleista leidinių, buvo ir bus parodyta laidų, pokalbių. Vydūno metams skirtas ir radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Vydūno draugija, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, portalas Alkas.lt. Rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Projekto sumanytojas ir vadovas Sigutis Jačėnas.
Skaityti toliau: Vydūno metams skirtas radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“

Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?

XIX a. pabaigoje lietuvių tauta pirmiausia atgimė per lietuvių kalbą. Kuriant bendrinės kalbos pamatus, labai nusipelnė kalbininkas Jonas Jablonskis. „Žinių radijas“ pasiteiravo kalbininko Aldono Pupkio nuomonės. Jis tvirtina, kad Joną Jablonskį vadinti lietuvių kalbos tėvu galima vadinti su didelėmis išlygomis.
Skaityti toliau: Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?

Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės

„Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ – šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren. Būtent jos vardą kartu su garsiojo režisieriaus Ingmaro Bergmano dažniausiai pamini švedai, kai jų užklausia apie žymiausius šalies žmones. Tačiau buvo laikas, kai jos vardas nebuvo žinomas taip plačiai, ir pati rašytoja nenumanė, kad kada ištars tokius žodžius. Astridos laukė ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo. Lapkričio 14 d. minime švedų rašytojos 111 gimtadienį, tad ta proga prisiminkime, kokia buvo jos kelionė.
Skaityti toliau: Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės

Roma Bončkutė. Gimęs kartu su vienybe lietuvninkų: Kleopo Jurgelionio 55-osioms mirties metinėms

Kalėdų Kaukė – poetas Kleopas Jurgelionis – savo dalykiškuose ir kurtuaziniuose angliškuose laiškuose Valerijai Tysliavienei rašo: Which means that I was born when Vienybe was born, not when you were born1. Nors ir gimęs kartu su laikraščiu Wienibē Lietuwninku (1886 m., nuo 1920 m. – Vienybė), Jurgelionis, būdamas impulsyvus, pilnas originalių idėjų, idealistas, paaugliškai griežtai vertinęs kitus, negebėjęs vienybėje gyventi, dažnai keitė ir veiklas, ir draugus, taip apsunkindamas savo gyvenimą, bet mums palikęs daug ano meto ženk­lų. Jis buvo ne tik poetas, bet ir kritikas, vertėjas, radijo vaidinimų autorius, publicistas, redaktorius, advokatas. Jurgelioniui yra tekę vaidinti ir režisuoti, ir jis save laikė nemažai šiose srityse pasiekusiu2. Vis dėlto į kultūros ir literatūros istoriją Jurgelionis pirmiausia įrašytas kaip lietuvių poezijos reformatorius, modernistas3, tad ir šiame straipsnyje kalba daugiau suksis apie kūrybą. Kūryba išauginama iš erotikos, politikos ir kasdienybės smulkmenų. 42 Jurgelionio laiškai (41 rašyti angliškai, 1 lietuviškai) Valerijai Tysliavienei, saugomi Klaipėdos universiteto bibliotekos Kazio Pemkaus archyve-bibliotekoje, iki šiol tyrėjams nežinomi, atspindi visus tris paminėtus dėmenis, praveria poeto kūrybinę laboratoriją. Be laiškų Tysliavienei bibliotekoje saugoma gana gausus, ypač fotografijų, laikraščio Vienybė archyvas4, dešimtys Jurgelionio laiškų kitiems asmenims ir kitų asmenų jam, jo rankraščių, iš kurių dauguma iki šiol netirti.
Skaityti toliau: Roma Bončkutė. Gimęs kartu su vienybe lietuvninkų: Kleopo Jurgelionio 55-osioms mirties metinėms

Rita Trimonienė. Ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui

Šiaulių universiteto istorikės prof. dr. Ritos Trimonienės nuomone, Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje, kalbos vartojimo klausimas yra užaštrintas, nors valstybė, tauta ir kalba tarsi neatskiriamos. Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba iš Lietuvos, jeigu leisime naudoti w, q, x raides, kurios, beje, yra lotyniškos, o ne lenkiškos.
Skaityti toliau: Rita Trimonienė. Ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui

Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Skaityti toliau: Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“