Kur Lietuvoje stovės skulptūra raidei Ė ir kodėl ji yra reikalinga?

Ar žinote, kuri mūsų abecėlės raidė yra unikali ir specialiai sukurta būtent lietuvių kalbai dar 1653 m.?
„Kiekviena kalba yra atskiras pasaulis, turintis savitas reikšmes, žodžius ir garsus. Tiems garsams pažymėti lotyniškos abėcėlės nepakako, todėl reikėjo perimti ar sukurti dar specialių raidžių. Viena iš seniausių tokių raidžių yra „ė“, kurią specialiai lietuvių kalbai sukūrė Danielius Kleinas ir įtvirtino 1653 metais išspausdintoje pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje. Lietuvininkų tarpe užgimusi raidė „ė“ XIX amžiuje buvo priimta ir visų lietuvių, nuo to laiko ji lydi mus ir atspindi mūsų protėvių ryžtą puoselėti gimtąją kalbą. Labai džiugu, kad privačios iniciatyvos vertina lietuvių kalbos reikšmę ir atsigręžia į unikalius tapatybės aspektus. Skulptūra raidei „ė“ bus labai simboliška ir graži dovana lietuvių kalbai“, – mintimis apie unikalios skulptūros svarbą dalijasi Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Šinkūnas.
Skaityti toliau: Kur Lietuvoje stovės skulptūra raidei Ė ir kodėl ji yra reikalinga?

Marijus Gailius. Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

Dažnas yra girdėjęs apie legendomis apipintą istoriko Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš Kalvių į Vilnių, tačiau kad jis ataskaitoje aprašė kažkieno naktinį įsilaužimą į Lietuvos Metrikos patalpas Peterburge, bus paskelbta netrukus.
Skaityti toliau: Marijus Gailius. Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Prenumeratorius greit pasieks „Gimtosios kalbos“ spalio numeris, kuriame galima bus rasti ne vieną įdomų straipsnį. Baigiantis Vydūno metams, dr. Jolanta Zabarskaitė panagrinėjo filosofo požiūrį į kalbą. Autorė įsitikinusi, kad „Vydūnui, antroposofinės krypties mąstytojui, rūpėjo viskas – nuo bendrųjų tautos bei kalbos dalykų, kalbos kultūrinės misijos iki jos įtakos žmogaus dvasinio tobulėjimo procesams ir lietuviškos rašybos klausimų.“ Agnė Klimaitienė, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais, svarsto, kada kuris painiojamas terminas tinka. Regina Samuolienė aptaria, kaip reikėtų tobulinti baigiamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Šis klausimas domina ne tik mokytojus lituanistus, bet ir didelę visuomenės dalį. Žodžiu, yra ką skaityti, yra apie ką skaitant mąstyti, svarbu „Gimtąją kalbą“ prenumeruoti.
Skaityti toliau: Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2018) numeris

Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – 80

2018-ų metų lapkričio 6-ą dieną aštuoniasdešimt metų sukanka unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – tapytojui, poetui, prozininkui, vaikų knygų autoriui ir iliustruotojui.
Skaityti toliau: Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – 80

Jūratė Mičiulienė. Nesudeginti Žemaitės laiškai

Biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ parašiusi Aldona Ruseckaitė atskleidė daug rašytojos paslapčių ir dramatiškų gyvenimo vingių, apie kuriuos iš mokyklinės programos nieko nežinota. Daugeliui ji iki šiol buvo tik paprasta kaimo moterėlė su skara, o jos kūryba atrodė visiška atgyvena.
Skaityti toliau: Jūratė Mičiulienė. Nesudeginti Žemaitės laiškai

Rašytojas Valdas Papievis susitinka su skaitytojais

V. Papievis – ir korespondentas, Lietuvos radijui teikiantis žinias iš Prancūzijos, todėl jo pavardė įstrigusi ir tiems, kurie dar neskaitė šiųmečio jo romano „Brydė“ ar ankstesnių „Ruduo provincijoj“, „Vienos vasaros emigrantai“, „Eiti“, „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, apsakymų rinkinių „Žiebtuvėliai anarchistai“, „Užmaršties slėnis“…
Skaityti toliau: Rašytojas Valdas Papievis susitinka su skaitytojais

Ramūnas Čičelis. Dvasios aristokratija

Sunku patikėti, bet prieš kelis šimtus metų Lietuvoje mūsų protėviai į savo mažamečius vaikus kreipdavosi įvardžiu „Jūs“. Taip pat elgdavosi ne vien tėvai, bet ir seneliai, giminaičiai bei nepažįstami žmonės. Suprantama, ši etiketo taisyklė galiojo tik tarp bajorų ir dvarininkų. Iš pirmo žvilgsnio, dabar toks elgesys atrodo kaip visiškas anachronizmas, perdėtas mandagumas ir net manierizmas. Vis dėlto, įsigilinus, paaiškėja, kad tokia bendravimo forma reiškė ir davė tiems vaikams labai daug: kai į mažą žmogų kreipiamasi pagarbiai, jis ima save suvokti ir aplinkiniams pateikti kaip asmenybę, o ne kaip beteisį ir nuo pat vaikystės nelaisvą padarą.
Skaityti toliau: Ramūnas Čičelis. Dvasios aristokratija

Penktoji „Pavasario balsų“ redakcija

Lapkričio 2 d. minime poeto, kunigo, profesoriaus Jono Mačiulio Maironio 156-ąsias gimimo metines. Ta proga norime pristatyti išskirtinį eksponatą, saugomą rašytojo archyviniame rinkinyje – poezijos knygos „Pavasario balsai“ penktosios laidos maketą.1913 metais išleistoje eilių knygoje J. Mačiulis-Maironis rengė penktąją laidą, įtraukdamas ir 32 naujus eilėraščius (šiuo metu knyga eksponuojama Maironiui skirtoje literatūrinėje ekspozicijoje).
Skaityti toliau: Penktoji „Pavasario balsų“ redakcija