Vincas Kudirka (1858–1899) – prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kritikas. Vienas tautinio sąjūdžio ideologų, formavęs lietuvių visuomenę pagal europietiškojo demokratizmo principus ir įtvirtinęs socialinio kriticizmo tradiciją lietuvių literatūroje. Lietuvos himno autorius.
Skaityti toliau: Minime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines
Mėnuo: gruodžio 2018
Netektis. Jurgis Gimberis (1938 11 05–2018 12 31)
Gruodžio 31 d. mirė satyrikas, prozininkas, vertėjas Jurgis Gimberis. Jurgis Gimberis gimė Žemuosiuose Šančiuose, Ringuvos gatvėje. 1957 m. baigė vidurinę mokyklą. Nuo 1963 m. dirbo Statybos ir architektūros institute laborantu. Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Skaityti toliau: Netektis. Jurgis Gimberis (1938 11 05–2018 12 31)
Virginija Skučaitė. Vincas Kudirka – spalvinga asmenybė, atrakinusi Lietuvos širdį
Vincas Kudirka, kurio 160-ąjį gimtadienį pažymime, seniai yra tapęs chrestomatine asmenybe – Lietuvos tautinio atgimimo šauklys, „Varpo“ leidėjas ir redaktorius, Lietuvos himno autorius. Tik mažai yra žinančiųjų, koks spalvingas, pasiaukojantis Lietuvai buvo šio žmogaus asmeninis gyvenimas. Skaityti toliau: Virginija Skučaitė. Vincas Kudirka – spalvinga asmenybė, atrakinusi Lietuvos širdį
Danutė Ardavičienė. Maironio žvilgsnis į Simoną Daukantą
„<…> tiktai viena pati kalba it žalia bruknelė, nuo speigų aprasojusi, lig šiai dienai tebežaliuoja“, – Simonas Daukantas.
Pagarbiai žvelgiame į mūsų žemietį Simoną Daukantą, prisimindami jo gimimo 225-ąsias metines. Prisimenam ir mūsų amžininko Romualdo Granausko fantastišką pasakojimą apie Simoną, pėsčią einantį į Vilnių, lydimą dvylikos juodvarnių… Jie nuvargo, lydinčiųjų būrelis išnyko, tik būsimasis Lietuvos istorijos tyrinėtojas nepavargo: jis pasiekė Vilnių.
Skaityti toliau: Danutė Ardavičienė. Maironio žvilgsnis į Simoną Daukantą
Netektis. Amos Oz (1939 05 04–2018 12 28)
Eidamas 80-uosius nuo vėžio mirė žymus žydų rašytojas ir publicistas, Izraelio valstybinės literatūros premijos laureatas Amosas Ozas. Jo kūriniai išversti į 45 kalbas ir žinomi daugiau nei 40-yje pasaulio šalių.
Skaityti toliau: Netektis. Amos Oz (1939 05 04–2018 12 28)
Viktorija Šeina. Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje
Lenkiškumas tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo jautri, nuolat (re)aktualizuojama tema, kurios problemiškumą atspindi literatūrinis lenko paveikslas – sudėtingas vaizdinių kompleksas, nulemtas specifinių istorinių, socialinių ir politinių aplinkybių, taip pat folklorinės tradicijos ir joje įspaudą palikusios baudžiavos istorinės atminties, romantinės (ir mėgėjiškos) XIX a. istoriografijos ir valstietiškąsias šaknis akcentuojančios tarpukario lietuvių tautinės savimonės.
Skaityti toliau: Viktorija Šeina. Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje
Daina Opolskaitė: be stipraus kalbos instrumento neturėsime tikrosios savos literatūros
Išties šimtmetis, apie kurį kalbame, yra ypatingas. Ir labai svarbu nepamiršti stabtelėti bent akimirką, kad suvoktume, aprėptume, pabandytume įsisąmoninti jo reikšmingumą. Įvairios pervartos, kurias patyrėme, skaudūs istorijos smūgiai neabejotinai leidžia įsitikinti, kad esame stiprūs savo dvasia, stiprūs dvasioje, kad apskritai tokia mūsų, lietuvių, dvasia egzistuoja. Manyčiau, tai kyla iš labai svarbaus geno mūsų kraujyje, įgludusio per ištisus šimtmečius, kuris ir šiandien liudija, kad esame gyvybingi, ir kritiškiausiais momentais mumyse ta gyvastis prabyla stipriau už viską.
Skaityti toliau: Daina Opolskaitė: be stipraus kalbos instrumento neturėsime tikrosios savos literatūros
Nijolė Regina Chijenienė: „Didžiųjų rašytojų tekstuose daugiau mįslių ir slaptų durelių“
Kelias iki literatūros klasikų, didžiausia geros literatūros vertybė, skaitytojų ir vertėjų kompetencija bei neblėstanti meilė dramaturgijai – apie tai Kristinos Sprindžiūnaitės pokalbis su vertėja Nijole Regina Chijeniene.
Skaityti toliau: Nijolė Regina Chijenienė: „Didžiųjų rašytojų tekstuose daugiau mįslių ir slaptų durelių“
Juventa Mudėnienė. Be kalbos nėra tautos
Prieš 30 metų buvo atkurtas Valstybinės lietuvių kalbos statusas. 1992 metais reorganizuota Valstybinė Lietuvių kalbos komisija pradėjo intensyvų darbą. Į diskusiją apie laikmečių iššūkius, tikslus, nuveiktus darbus ir ateitį pakvietėme visus Kalbos komisijos vadovus, skirtingu laiku kūrusius mūsų kalbos saugojimo, įtvirtinimo, sklaidos turinį bei vizijas: prof. dr. Danguolę Mikulėnienę (1992–2002 m.), prof. dr. Ireną Smetonienę (2002–2012 m.), doc. dr. Daivą Vaišnienę (2012–2017 m.) ir dabartinį vadovą – Audrį Antanaitį. Diskusijoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė.
Skaityti toliau: Juventa Mudėnienė. Be kalbos nėra tautos
Povilas Šverebas. Vydūno pėdsakai Telšiuose ir jo laiškai miesto gimnazijos direktoriui Antanui Simaičiui
Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, buvo ne tik rūpinamasi atkurti Lietuvos valstybingumą, bet ir jaunimo ugdymo reikalais. Suvokta, kad atsikuriančiai valstybei reikės išsilavinusių žmonių. Telšiuose lietuviškų mokyklų steigėjais buvo du kunigai — Paulius Korzonas (1877-1943) ir Antanas Simaitis (1887-1959). Telšiuose 1918 m. buvo įkurta „Saulės“ gimnazija. Jos direktoriumi dirbo ir A. Simaitis.