Bernadeta Lukošiūtė-Teta Beta: mano gyvenimas – ne vien rožėmis klotas

Legendinė LRT vedėja B. Lukošiūtė: „Ar žinote, kad Margaret Thatcher, tapusi Didžiosios Britanijos ministre pirmininke, mokėsi viešojo kalbėjimo? Ir be to žmonės būtų supratę, ką ji sako, tačiau iš pagarbos einamoms pareigoms, savo kalbai ir žmonėms ji mokėsi kalbėti gražiai, taisyklingai. Manau, kad kiekvienas, kurio darbas susijęs su kalba, turi gerbti savo kalbą ir tuos, kurie klausosi. Tai profesinis dalykas, kurio reikia mokytis visą gyvenimą.“
Skaityti toliau: Bernadeta Lukošiūtė-Teta Beta: mano gyvenimas – ne vien rožėmis klotas

Leonardas Gutauskas: „Gal lietuvių lemtis – būti tylesniems už žolę“

Nesu nei literatūrologas, nei kritikas, nei menotyrininkas, nei kultūros reikalus sprendžiančių tarybų ir komisijų narys, nei savamokslis ekonomistas ar socialinių problemų gvildentojas, nei knygų leidėjas, nei smalsus toliaregis žurnalistas, nei Žemės registro valdininkas (neturiu net siauros morkų ar česnakų lysvės), tad triūsliai darbuojuos paisydamas tik sinusų užgultos savo nosies.
Skaityti toliau: Leonardas Gutauskas: „Gal lietuvių lemtis – būti tylesniems už žolę“

Irena Smetonienė: nebūtume išlaikę archajiškos kalbos, jeigu nebūtume buvę tokie tinginiai

Prieš 30 metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną, Sąjūdžio ir visuomenės spaudimu LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinė sovietinė Konstitucija papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šia iškilia proga – pokalbis su dr. IRENA SMETONIENE, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros profesore, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pirmininkavusia 2002–2012 metais.
Skaityti toliau: Irena Smetonienė: nebūtume išlaikę archajiškos kalbos, jeigu nebūtume buvę tokie tinginiai

LRT laida „Gyvoji istorija“ apie Simoną Daukantą

Ar S. Daukantas šių dienų herojus? Savo istorinėje savimonėje turime nemažai iškilių asmenybių, kurios tartum paminklai įsitvirtina mūsų atmintyje, bet kiek jie skatina tautos gyvybingumą? Minint apvalias jų sukaktis, dažnai kyla klausimas, o kiek artimai mes juos pažįstame, žinome jų veiklos apimtis ir gylį?

Skaityti toliau: LRT laida „Gyvoji istorija“ apie Simoną Daukantą

Vida Girininkienė. Simono Daukanto epocha

Šis rašinys skiriamas ne Simono Daukanto biografijai, o išskirtiniams jos momentams, kuriuos galima suvokti tik per epochos prizmę. Epocha pavergtoje šalyje visada buvo įvairialypė: vienais atvejais ji skatino priešintis, kitais – prisitaikyti. Tad kuriantis žmogus turėjo gyventi dvilypį gyvenimą: vienoks buvo vidinis, kitoks – išorinis gyvenimas.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Simono Daukanto epocha

Maironio poemos „Lietuva“ (1888) faksimilinio leidinio sutiktuvės

Mielieji Kolegos,
nuoširdžiai kviečiame į Jono Mačiulio-Maironio Antanui Baranauskui dedikuotos poemos „Lietuva“ (1888) faksimilinio leidinio sutiktuves, kurios vyks gruodžio 18 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas).
Skaityti toliau: Maironio poemos „Lietuva“ (1888) faksimilinio leidinio sutiktuvės

Jurgis Kunčinas – autentiškas savojo laiko liudytojas

„Aš gimiau 1947 metais, beje, sausio tryliktą. Mano tėvai buvo mokytojai, baigę Klaipėdos Pedagoginį institutą prieš pat karą. Tėvas dėstė logiką, psichologija, matematika, vėliau vokiečių kalbą. Mama geografiją. Tėvai susituokė 1945 metais Kaune. Mano kambary ant sienos tebekabo kunigo jiems dovanotas bareljefas su Kristaus galva. Nepasakysi, kad meno vertybė, bet ir ne kičas. Ilgus metus jis dulkėjo to paties ąžuolinio rašomojo stalčiaus, už kuri štai rašau, stalčiuje. Buvau krikštytas net trimis vardais – Jurgis Feliksas Vilnius. Mat Vilniuje tėvai praleido keletą karo metų. Deja, likau „tik Jurgis“. Du vardus man išbraukė, kai darė pirmąjį sovietinį pasą. „Kam tau, vaikeli, tiek vardų?“, sakė kažkokia pasų stalo tetulė, „Sumokėk keturias kapeikas ir du išbrauksime!“ – taip yra rašęs vienas žymiausių Nepriklausomybės laikotarpio rašytojų Jurgis Kunčinas miręs 2002 metų gruodžio 13 d. Vilniuje.
Skaityti toliau: Jurgis Kunčinas – autentiškas savojo laiko liudytojas

Mokinių laiškai atskleis jų gyvenimo didvyrius

Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) ir Lietuvos paštas kviečia Lietuvos mokinius dalyvauti tarptautiniame jaunimo epistolinio rašinio konkurse. Šiemet viso pasaulio mokiniai kviečiami atsakyti sau, kas yra jų gyvenimo didvyriai, ir apie juos parašyti laiške. 48-ąįį kartą PPS rengiamo jaunimo epistolinio rašinio konkurso šių metų tema – „Parašyk laišką apie savo didvyrį“.
Skaityti toliau: Mokinių laiškai atskleis jų gyvenimo didvyrius

Kviečiame teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti vaikų literatūros kūrinius, kritikos darbus, vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo projektus Vaikų literatūros premijai gauti.
Premijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą ir knygų skaitymą.
Skaityti toliau: Kviečiame teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti