Gerinant lietuvių kalbos išteklių internete prieinamumą, į esamą sistemą integruojamos naujos elektroninės paslaugos. Projektą už 1,7 mln. eurų įgyvendins bendrovė „Proit“, skelbia „Verslo žinios“. Skaityti toliau: Lietuvių kalbos išteklių sistemos „E. kalba“ konstravimas
Mėnuo: sausio 2019
„Varpui“ –130
Sausio 31-ąją sukanka 130 metų, kai pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.
Skaityti toliau: „Varpui“ –130
Skaityti toliau: „Varpui“ –130
Juozas Pabrėža apie žemaičių kalbą
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.
Diskusija. Skaitymo duobės: kaip paauglius sudominti knygomis?
2015 m. tyrimo „Lietuvių skaitymo įpročiai“ duomenimis 20 proc. 11–17 metų amžiaus paauglių neskaito knygų. Tėvai, mokytojai ir bibliotekininkai dažnai skundžiasi, kad paauglius be galo sunku sudominti knygomis, o vienintelis jų tikslas atėjus į biblioteką – pasiimti privalomąją literatūrą.
Skaityti toliau: Diskusija. Skaitymo duobės: kaip paauglius sudominti knygomis?
Romualdas Ozolas. Tauta, valstybė, pilietis
Šiandien minimos 80-ąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjo, signataro, filosofo Romualdo Ozolo gimtadienį. Prisimindami šią asmenybę, kviečiame skaityti 2008 metų „Ateityje“ (Nr. 2) skelbtus jo pamąstymus apie tautos, valstybės ir piliečio santykį.
Ką tik pasirodė Romualdo Ozolo politinės minties rinktinė „Pasaulis grįžta namo: Eurorealisto mąstymai“ (Valstybingumo studijų centras, 2019).
Skaityti toliau: Romualdas Ozolas. Tauta, valstybė, pilietis
Tomas Venclova: Marius Ivaškevičius pjudomas ne tik dėl „Žalių“, bet ir dėl padorios pilietinės pozicijos
„Laikas pasakyti: Marius Ivaškevičius – kaip ir, sakysime, šviesaus atminimo Eimuntas Nekrošius ar Jonas Mekas – dabartinės mūsų kultūros pasididžiavimas. Jo veikalai, garsėjantys toli už Lietuvos ribų, kelia mūsų šalies prestižą ir rodo, kad ji yra vertinga pasaulio partnerė. Laikas taip pat pasakyti, kad rimti kultūrininkai nusipelno savo kraštui ne mažiau negu partizanai ar rezistentai ir tikrai daugiau negu rėksmingi politikai“, – teigia poetas, nacionalinės premijos laureatas prof. Tomas Venclova.
Skaityti toliau: Tomas Venclova: Marius Ivaškevičius pjudomas ne tik dėl „Žalių“, bet ir dėl padorios pilietinės pozicijos
Monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“
Kolektyvinėje monografijoje lingvistiškai tiriami kiek daugiau nei trisdešimties metų laikotarpio lietuvių kalbos vartosenoje funkcionuojantys informatikos ir kompiuterijos terminai, vertinama lietuviškos šių sričių terminijos būklė ir pokyčiai.
Skaityti toliau: Monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“
Juozapas Herbačiauskas. Paskutinis pamokslas pavasaringai Juozo Tumo atminčiai
Mačiau, girdėjau, stebėjau: Juozas Tumas savo kūno laidotuvių metu stovėjo ant savo karsto ir kalbėjo:
– In nomine Patris… Sorores, fraters!.. Mano mielos sesytės! Mano mieli brolužiai! Brangūs prieteliai – visi, kurie čia susirinkot ir viens kito klausinėjat: kur dabar Tumas? Ką jis galvoja, ką jis jaučia? Ar jau nusiramino Juozas Tumas? Klausykit! Aš jau ramus, aš jau linksmas, nors labai buvau užpykęs – ant savęs, ant savęs. Mano kaltė, kad per ilgai gyvenau žmonėms, įgrisau jiems! Aš jau ramus dabar. Aš dabar kaip naujagimis kūdikis (to jausmo jūs niekad nesuprasit, kol neišsidanginsit iš gyvenimo kiaušo) – kaip lengva mane pravirkdinti. Ir iš mano grabo norima uždirbti – tokie dabar gyvieji žmonės. Aš ne lombardas, aš ne labdaringa įstaiga – palikit mane ramybėje! Dabar aš bičių vaško liepsnojanti žvakelė: galiu su visais šviesele pasidalyti, man negaila švieselės – man, pačiam šviesa jau virtusiam…
Skaityti toliau: Juozapas Herbačiauskas. Paskutinis pamokslas pavasaringai Juozo Tumo atminčiai
Stavangerio deklaracija: ar skaitymas popieriuje ir ekrane skiriasi?
Dėstytojai, mokytojai ir kiti pedagogai turėtų atsižvelgti į tai, kad spartus ir neapgalvotas knygų, popieriaus ir pieštukų atsisakymas mokymo procesuose juos keičiant skaitmeniniais ekranais nėra neutralus. Išskyrus atvejus, kai skaitmeninės mokymosi priemonės yra kruopščiai apgalvotos ir sukurtos, skaitymo popieriuje atsisakymas gali lemti vaikų skaitymo ir kritinio mąstymo įgūdžių raidą.
Skaityti toliau: Stavangerio deklaracija: ar skaitymas popieriuje ir ekrane skiriasi?
Sigitas Kanišauskas. Einant taku… (kalbinamas filosofas Algis Mickūnas)
Filosofas A. Mickūnas: „Ar užmiršome dainuoti, kaip dainuodavome be jokio skatinimo visomis progomis prie stalo, po medžiais, restorane ir net bare? Kodėl dėdės, dėdinai, panytės ir bernai televizijos programose raitosi, vizgina užpakalius, linkčioja, tūpčioja afrikietiškai, beje, labai prastai? Juk turime savo pusės milijono dainų rinkinį.“
Skaityti toliau: Sigitas Kanišauskas. Einant taku… (kalbinamas filosofas Algis Mickūnas)