Radijo paskaita. „Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“

Paskaitą „Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tai  poeto Kazio Bradūno duktė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20-30 metų žmonės – mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.
Skaityti toliau: Radijo paskaita. „Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“

Agnė Aleksaitė. #MetųŽodis. Užkandnešys ir kriminalizuotas sumuštinis

Metų aktualijas ar laikinus, situacinius dalykus žymi naujų žodžių srautas. „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ fiksuota keliasdešimt naujadarų, kuriuos galima laikyti gyvenamojo meto aktualijų ženklais, pvz., 2018-aisiais politikų teikti transporto ir švietimo, maisto srities siūlymai, nesulaukę visuomenės palaikymo, kalboje virto laiko aktualijas žyminčiais naujadarais.
Skaityti toliau: Agnė Aleksaitė. #MetųŽodis. Užkandnešys ir kriminalizuotas sumuštinis

Donatas Puslys. Mes prisimename

„Toleruoti net ir menkiausią antisemitizmo apraišką šiandien yra lygu toleruoti rytojaus pogromus. Mes privalome užgniaužti bet kokį antisemitizmo šešėlį, kol jis dar netapo kūnu“, – dar 1956 metais rašytame tekste „Antisemitai: penkios pažįstamos tezės ir perspėjimas“ argumentavo filosofas Leszekas Kolakowskis. Grįžau prie jo tezių tam, kad artėjant Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, kai internetuose daugėja nuotraukų ir grotažymių su užrašu #WeRemember, aptarčiau, ką gi reiškia atmintis, neapsiribojanti paprasčiausiu faktų žinojimu ir proginėmis kalbomis.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Mes prisimename

Rita Miliūnaitė. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne

Pasaulyje sparčiai besiplėtojančios kalbos technologijos remiasi skaitmeniniais kalbų ištekliais – įvairiõs paskirties žodynais, duomenynais, tekstynais ir panašiomis daugiau ar mažiau susistemintų bei moksliškai aprašytų kalbos duomenų sankaupomis, o pastaraisiais metais – ir vis gausėjančiomis kitokiõs skaitmeninės informacijos sankaupomis (didžiaisiais duomenimis).
Į skaitmeninius lietuvių kalbos išteklius taip pat vis labiau imama žiūrėti ne kaip į paskirus tradiciškai moksliniais ar praktiniais tikslais naudojamus skirtingus šaltinius, o kaip į lietuvių kalbos duomenis, kurie reikalingi bendrai skaitmeninei pasaulio kalbų rinkai.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne

Marius Ivaškevičius. Medžioklė žvėries akimis

Kadangi pastaruoju metu esu dažnai klausiamas, kaip jaučiasi žmogus, kurį medžioja ir ką jis pats apie tai mano, čia pabandysiu trumpai tuo pasidalinti. Kaip ir bet koks medžiojamas gyvūnas nesu pakankamai protingas ir įžvalgus, kad iki galo suprasčiau visus šios medžioklės motyvus ir tikslus, todėl galiu klysti ir suklaidinti kitus, bet toks yra mano šios situacijos matymas.
Skaityti toliau: Marius Ivaškevičius. Medžioklė žvėries akimis

Sergejus Kanovičius. Kad planeta pasikeistų į gera

Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kviečiame skaityti Ramūno Čičelio pokalbį su Sergejumi Kanovičiumi.
Pasaulio pilietis, nepamiršęs savo šaknų gimtajame Vilniuje, kurį turėjo palikti prieš kelis dešimtmečius – taip būtų galima trumpai apibūdinti Sergejų Kanovičių. Jis – ir verslininkas, vienoje šalyje beveik niekad neužsibūnantis ilgiau nei mėnesį. Jis – ir rašytojas, žymiojo prozininko Grigorijaus Kanovičiaus sūnus. Ir pagaliau – jis ir muzieji­ninkas, at­minties žmogus, nuolat išgyvenantis dėl asmeninių ir kolektyvinių prisiminimų.
Skaityti toliau: Sergejus Kanovičius. Kad planeta pasikeistų į gera

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus kviečia mokytojus bendradarbiauti

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus nuo pat jo įsteigimo 1927 metais vykdo nacionalinės svarbos misiją – ugdyti patriotiškai nusiteikusią lietuvių jaunuomenę literatūrinių tradicijų pagrindu.
Nuolat ir aktyviai reaguodamas į švietimo ir ugdymo sistemos permainas, 2018 m. Muziejus pradėjo dalyvauti Kultūros paso sistemoje, pateikdamas visą pluoštą naujų edukacinių programų. Jų tematika ir turinys pirmiausiai atspindi tas kultūros paveldo vertybes, kuriomis garsėja Anykščių krašto muziejinis kompleksas ir kurios aktualios nacionaliniu mastu kaip Lietuvos kultūros ir istorijos pažinimo galimybė.
Skaityti toliau: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus kviečia mokytojus bendradarbiauti

Įvairiaspalvė ir plati kalbininko Jono Klimavičiaus mokslinė veikla

Prieš aštuoniasdešimt metų, 1938 m. lapkričio 26 d., Suvalkijoje gimė Jonas Klimavičius, vienas iš tų kalbininkų, kurį pažįsta ir vertina ne tik kolegos kalbininkai, redaktoriai, stilistai, bet ir plačioji visuomenė. Prieš kelis mėnesius minėtas gražus jo jubiliejus – puiki proga aptarti be galo darbštaus ir uolaus kalbininko mokslinę veiklą.
Skaityti toliau: Įvairiaspalvė ir plati kalbininko Jono Klimavičiaus mokslinė veikla

Laima Vincė. Nutildyta mūza. Apie Matildos Olkinaitės gyvenimą ir poeziją

1941-ųjų liepos pradžioje, gražią saulėtą dieną, kelyje, vedančiame iš Panemunėlio miestelio į Kavoliškį, ant dviračių pasirodė būrys baltaraiščių (daugiausia lietuviai, bendradarbiavę su okupacine nacių valdžia). Palikę dviračius miške kitapus kelio, priešais nuošalią ūkininko Petro Šarkausko sodybą, jie ėmėsi kasti griovių. Iš tolo, pasilypėjęs ant šieno kupetos, juos stebėjo ūkininkas, jo mažoji mergaitė ir samdinys.
Skaityti toliau: Laima Vincė. Nutildyta mūza. Apie Matildos Olkinaitės gyvenimą ir poeziją