Donatas Petrošius. Ačiū seniui, jūrai ir Hemingway’ui, kad esu lituanistas

Kodėl nuobodžius lietuvių autorių kūrinius privalu skaityti ir nagrinėti per literatūros pamokas? Nes reikia ruoštis elementariam gyvenimui: senus tėvus karšinti – nuobodu, mažus vaikus auklėti – nuobodu, laikytis kelių eismo taisyklių – nuobodu, kalti matematikos, chemijos ir fizikos formules – nuobodu, dėti kablelius ten, kur reikia, – nuobodu, ieškoti žodžių, kurie atitiktų tai, ką nori pasakyti, – baisiai nuobodu ir t. t. Nuobodžiausia – mokytis, išmokti girdėti, kas tau sakoma.
Skaityti toliau: Donatas Petrošius. Ačiū seniui, jūrai ir Hemingway’ui, kad esu lituanistas

Apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai

 Vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija trečiadienį jau penktą kartą apdovanojo lietuvių kalbos puoselėtojus. Šiemet apdovanojimai skirti habil. dr. Mečislovui Žalakevičiui, Irenai Žalakevičienei, Alvidai Gedaminskienei ir Birutei Goberienei.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai

Vilija Dailidienė. Pamatyti ir išgirsti. „Tumo kodeksą“ pasižiūrėjus

Nors Liudvika Pociūnienė ir Eimantas Belickas „Laiko ženkluose“ yra paliudiję pagarbų santykį su istorinėmis asmenybėmis, į „Tumo kodekso“ premjerą ėjau neramia širdimi. Jau pirmą kartą perskaičius „Dėdes ir dėdienes“ susiklostė emocinis santykis su apysakos autoriumi. Vėliau jo biografijos faktai tik patvirtino nuojautą, kad Juozas Tumas-Vaižgantas įžvelgia žmogaus sielos gelmes, mato ne tik jo dvasingumą, bet ir menkystę, tačiau visomis savo išgalėmis skleidžia žmoniškumą. Todėl kai kalbama apie tokią asmenybę, baisu net ne jos vertybių perkainojimo, baisu netikros gaidos. Mano baimės pasirodė esančios tuščios – filme apie Tumą pasakojama su meile. „Tai kur čia intriga? – girdžiu klausiant. – Ar neužmigai tamsta pabaigos nesulaukusi?“ Ne, gaudžiau kiekvieną žodį ir mėgavausi kiekvienu vaizdu. Filmo kūrėjai koncentravosi į praeities rekonstravimą, kuris leistų pamatyti ir išgirsti Vaižgantą, pasvarstyti apie istorinių įvykių ir asmenybės sąveiką ir, be abejo, pamąstyti apie savo gyvenimą.
Skaityti toliau: Vilija Dailidienė. Pamatyti ir išgirsti. „Tumo kodeksą“ pasižiūrėjus

Rašytojas Grigorijus Kanovičius: žodis – tai gyvenimas

„Žodis – tai gyvenimas“. Tokia fraze savo kūrybinę biografiją ir buvimo šioje Žemėje prasmę apibūdina Lietuvoje gimęs ir užaugęs, dabar Izraelyje gyvenantis rašytojas Grigorijus Kanovičius. Šiemet jam sukanka 90 metų. Artėjant jubiliejui, apie kūrybą ir  gyvenimo kelią su G. Kanovičiumi susirašinėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis.
Skaityti toliau: Rašytojas Grigorijus Kanovičius: žodis – tai gyvenimas

Virtuali paroda „Lietuvių mokslo draugijos vadovėliai besikuriančiai Lietuvos mokyklai“

Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Lietuvių mokslo draugijos vadovėliai besikuriančiai Lietuvos mokyklai“.
Parodoje apžvelgiamas vienas plačiausių LMD leidybinės veiklos barų – vadovėliai, mokymo priemonės, pedagoginė literatūra, atskleidžiamos lietuviškų vadovėlių leidimo ištakos, kiek ir kokių vadovėlių LMD parengė bei išleido, kaip vyko jų rengimas, leidyba bei sklaida, kiek vadovėliai buvo paplitę ir naudojami mokykloje.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Lietuvių mokslo draugijos vadovėliai besikuriančiai Lietuvos mokyklai“

Jolanta Vaskelienė: Daugelis iš mūsų naudojamės labai nedidele lietuvių kalbos žodyno dalimi

Ar kada susimąstėte, keliais skirtingais žodžiais galime išreikšti tą pačią mintį? Mūsų kalba be galo turtinga ir gausi sinonimų, kuriais galime pagyvinti ir praturtinti savo kalbą. Ji nuolat kinta, o ją tyrinėjantys specialistai puoselėja ir tobulina lietuvių kalbą taip, kad ji būtų ne tik tiksli, bet ir šiuolaikiška. Šiaulių universiteto docentės, lituanistės dr. Jolantos Vaskelienės teigimu, kalbininkai neretai bendradarbiauja su įvairių profesijų atstovais siekdami kalbą paversti priimtina ir kuo naudingesne visiems vartotojams.
Skaityti toliau: Jolanta Vaskelienė: Daugelis iš mūsų naudojamės labai nedidele lietuvių kalbos žodyno dalimi

Poetės Violetos Palčinskaitės gyvenimo dramos: tokių moterų vyrai bijo

Poetė Violeta Palčinskaitė (75 m.) seniau tvirtino, kad savo atsiminimų niekuomet nerašys, bet taip jau nutiko, kad vasario 12 d. pristatė antrąją jų knygą „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“.
Seniau svetimų atsiminimų knygų nė neskaičiusi poetė juos rašyti ryžosi, įkalbinėjama leidyklos. „Pasiūlymo sulaukusi nustebau, ilgai delsiau, atsikalbinėjau, o tada pamėginau rašyti – ir man patiko. Taip ir atsirado pirmoji knyga „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“.
Skaityti toliau: Poetės Violetos Palčinskaitės gyvenimo dramos: tokių moterų vyrai bijo

Kotryna Lingienė. Su Dievu: trijų žymių kunigų butuose

O gal „arčiau Dievo“? Kaip gyvena kunigai? Matyt, nuo vaikystės su bažnyčia artimiau susijęs žmogus straipsnį šia tema parašytų visai kitokį. Mano susidomėjimas tuo, kaip susispietę aplink Rotušės aikštę skirtingais laikotarpiais gyveno net trys dvasininkai, pagrįstas labiau smalsumu nei dvasiniais ieškojimais. Be abejo, po gerų trijų valandų, praleistų pas kardinolą Vincentą Sladkevičių (1920–2000), kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą (1869–1933) ir prelatą Joną Mačiulį-Maironį (1862–1932), galvoje kiek šviesiau. Esu šimtu procentų užtikrinta, kad šių trijų asmenybių atminimas – puikiausiose, kokios tik galėtų jį puoselėti, rankose.
Skaityti toliau: Kotryna Lingienė. Su Dievu: trijų žymių kunigų butuose