Giedrė Kazlauskaitė. Privilegijos

Nacionalinės meno ir kultūros premijos šiais metais buvo įteiktos ne prezidentūroje, kaip įprasta, bet Operos ir baleto teatre. Gal dėl renginio iškilmingumo ir didžiulės erdvės, o gal dėl premijos skyrimo Mariui Ivaškevičiui įtampų ceremonijoje būta daug teisinimosi ir teisinimo kalbų. Laureatai, išskyrus mažorinę Mirgą Gražinytę, atrodė suglumę, įsitempę, tarsi kalti dėl jiems skiriamo tokio didelio dėmesio. Nors ir prezidentė, ir komisijos pirmininkė pabrėžė kūrybos laisvę, ne visi liko tuo patenkinti.
Skaityti toliau: Giedrė Kazlauskaitė. Privilegijos

Jurgita Jačėnaitė. Kodėl dabar pats laikas skaityti A. Škėmą

„Izaokas“ – vienas paskutinių Antano Škėmos (1911–1961) parašytų kūrinių, kuriame su skausmu ir ironija persvarstomas kerštas, laisvė, kaltė.
Šių metų rudenį pagal šią apysaką Lietuvos kino teatruose bus pradėtas rodyti režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“, kalbėsiantis, kaip filmo kūrėjai žada, apie lietuvių tapatybės susiformavimą.
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Kodėl dabar pats laikas skaityti A. Škėmą

Mindaugas Klusas. Tuščias dūmų debesis: lietuvių literatūrai nereikia raudono kilimo

Vilniaus knygų mugėje per neįprastai ilgą penktadienį svarstyta, ar nevertėtų steigti vienos pagrindinės literatūrinės premijos. Apdovanojimų gausa – vargiai aprėpiama, premijos skiriamos už gamtiškumą, istoriškumą, kūrybiškumą ir panašius dalykus, o vienos – prestižinės – nėra.
Skaityti toliau: Mindaugas Klusas. Tuščias dūmų debesis: lietuvių literatūrai nereikia raudono kilimo

Monika Gimbutaitė. Knygų mugėje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai šiemet pirmą kartą laikyti paslaptyje iki Vilniaus knygų mugės – penktadienio vakarą „Litexpo“ parodų rūmuose vykusios apdovanojimų ceremonijos metu paaiškėjo, kokios 2018-ųjų knygos buvo pripažintos geriausiomis.

Skaityti toliau: Monika Gimbutaitė. Knygų mugėje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai

Giedra Radvilavičiūtė. Kaip pereiti gatvę daltonikams?

Nuomonė apie nuomones dėl romano „Žali“
Pirma. Paskaičius pasisakymų apie Mariui Ivaškevičiui skirtą, bet, kai kurių manymu, atšauktiną Nacio­nalinę premiją, kilo keletas klausimų. Kas pasakė, kad laisvoje šalyje sankcionuotomis priemonėmis negalima reikšti bet kokios savo nuomonės apie meno kūrinį, jo autorių? Taip pat apie premijas, skiriamas iš mokesčių mokėtojų pinigų? Nuo kada autoriaus kritika dėl jo kūrinyje reiškiamų idėjų, pasakotojo pozicijos laikoma persekiojimu, pjudymu, o jis pats – auka, „užpjudytu žvėrimi“? Kodėl nesutinkantys su jo gerbėjais vadintini nenormaliai mąstančiais, siaurakakčiais fanatikais, apsišaukėliais ir veidmainiais? Kuo ši leksika skiriasi nuo rėksmingų patriotų?
Skaityti toliau: Giedra Radvilavičiūtė. Kaip pereiti gatvę daltonikams?

2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Kviečiame siūlyti pretendentus!

Lietuvių kalbos draugija, sveikindama visus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija.

Šią premiją 2018 metais įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą.
Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą.
Pretendentų kandidatūros teikiamos iki gegužės 1 dienos el. paštu lkdraugija@gmail.com.
Skaityti toliau: 2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Kviečiame siūlyti pretendentus!

2019 m. tarptautinio teatro festivalio TheATRIUM programa

Klaipėdos dramos teatre 2017 metų birželį pradėtas rengti tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Atrium lotyniškai – iš viršaus apšviečiama patalpa, pagrindinė vieta susiburti namuose. Festivalis ištikimas pavadinimo skelbiamam siekiui, tad ir kitąmet kviečia ne tik žiūrovus, bet ir Lietuvos profesionalius kūrėjus gausiai susiburti lietuviškoje programoje. Šiemet festivalio organizatoriai ketina plėsti programą ir parodyti daugiau lietuviškų spektaklių: antroje gegužės pusėje pristatys lietuviškų spektaklių vitriną, o tarptautinę programą parodys per pirmas dvi birželio savaites. Prašome susipažinti su programa ir planuoti turiningą-teatringą savo laisvalaikį.
Skaityti toliau: 2019 m. tarptautinio teatro festivalio TheATRIUM programa

Rita Urnėžiūtė. #MetųŽodžiai ir #MetųPosakiai – metų ženklai ir kasdienybės diagnostika

Baigėsi antrą kartą Lietuvoje surengti #MetųŽodžio ir #MetųPosakio rinkimai. Komisija #MetųŽodžiu išrinko žodį ŠIMTMETIS, internetiniame balsavime nepralenkiamas buvo VERYGANAS. #MetųPosakio rinkimuose komisija daugiausia balsų skyrė posakiui VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU. Jis iš pradžių pirmavo ir internetiniame balsavime, bet galiausiai į pirmą vietą išsiveržė garbaus svečio – popiežiaus Pranciškaus – linkėjimas VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU.

Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. #MetųŽodžiai ir #MetųPosakiai – metų ženklai ir kasdienybės diagnostika

Algio Kalėdos premija – tyrėjui, pakeitusiam lietuvių ir lenkų dialogą

Antradienį vakare Algio Kalėdos premija už polonistikos tyrimus skirta Vilniuje gimusiam lenkų mokslininkui Tadeuszui Bujnickiui. Laureatas dėkojo už įvertinimą pabrėždamas, kad savo mokslinėje veikloje daug pagalbos sulaukė iš paties profesoriaus A. Kalėdos.
Skaityti toliau: Algio Kalėdos premija – tyrėjui, pakeitusiam lietuvių ir lenkų dialogą

Saulius Žukas: koks pamokų tikslas – sužinoti apie Joną Biliūną ar labiau pažinti save?

Lituanistinis ugdymas mokykloje remiasi apgaule, kuri ėda jaunus protus. Taip liudija raštingi šalies mokiniai, dalyvavę leidyklos „Baltos lankos“ ir rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės surengtame rašinių konkurse tema „Mano demonai“. Mokiniai tekstuose ne tik išreiškia nerimą dėl santykių su artimais žmonėmis, bet ir įvardija smaugiantį sistemos spaudimą.
Ar atviresnė literatūros ugdymo programa padėtų susidoroti su vidiniais jaunųjų skaitytojų demonais, ateinantį šeštadienį knygų mugėje K. Sabaliauskaitė aiškinsis kartu su vaikų psichoterapeute, knygų tėvams autore Aušra Kuriene ir „Baltų lankų“ savininku, semiotiku, vadovėlių autoriumi Sauliumi Žuku.
Skaityti toliau: Saulius Žukas: koks pamokų tikslas – sužinoti apie Joną Biliūną ar labiau pažinti save?