Kovo 29-osios vakarą Šv. Jonų bažnyčioje gausus susirinkusiųjų būrys paminėjo kun. Alfonsą Lipniūną. Kalbėjo vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Vitalijus Kodis, renkantis medžiagą apie Alfonso Lipniūno gyvenimą, dr. Gediminas Mikelaitis ir dr. Darius Kuolys. Kankliavo Skriaudžių kanklininkai – seniausio Lietuvos kanklininkų kolektyvo atstovai, giedojo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos choras „Viva voce“, vadovaujamas Virginijos Katinienės ir Raimondo Katino. Dėkojame visiems atėjusiems, kartu pabuvusiems, prisiminusiems. Kviečiame rinkti atsiminimus apie kun. Alfonsą Lipniūną – pakalbinti buvusius VU studentus, vilniečius ir visus, kuriems teko pažinti kun. A. Lipniūną. Svarbūs visi duomenys. Surinktą informaciją reiktų siųsti šiuo adresu: kurija@paneveziovyskupija.lt
Skaityti toliau: Paminėjome kun. Alfonsą Lipniūną (1905–1945)
Praėjusių metų pabaigoje pasirodęs itin estetiškai apipavidalintas Maironio pirmosios poemos Lietuva (parašyta 1888 m.) rankraščio faksimilinis leidimas neabejotinai taps bibliofilų ir šiaip jau knygos menui prijaučiančiųjų bibliotekos puošmena. O kuo jis svarbus lituanistikai?
Skaityti toliau: Viktorija Šeina. Poetinė Lietuvos vizija prieš 130 metų
Šiandien, kovo 27-ąją, minime tarptautinę teatro dieną.
Kviečiame prisiminti teatro kultūros ištakas ir susiformavimo aplinkybes. Tiesa, verta paminėti, kad kalbame tik apie Vakarų pasaulį. Taigi, kada atsirado teatras?
Skaityti toliau: Tarptautinė teatro diena
Mieli Lituanistų sambūrio nariai!
Kviečiame Jus į visuotinį narių susirinkimą-seminarą. Renginys vyks balandžio 5 dieną, penktadienį, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6). Renginio pradžia 13 val.
Skaityti toliau: Kvietimas į visuotinį susirinkimą
Pasiklausykime Liūnės Janušytės (1909–1965) balso. Drauge išgirsime į jį atsiliepiančio Kazio Kielos (1898–1963) kalbėjimą, gal net įdomesnį už visą skelbtąją šio prozininko kūrybą.
Klajūnė Liūnė rašo iš Milano ir Londono – į Kauno „Konrado“ kavinę, staliukas kairiajame kampe, bičiuliui Kazimierui. Vėlesni L. Janušytės laiškai – iš Kretingos, jau vokiečių okupacijos metais.
Skaityti toliau: Liūnės Janušytės ir Kazio Kielos tango
Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.
Skaityti toliau: Audrius Valotka. Dirbtinis intelektas užtikrina lietuvių kalbos ateitį
Publicistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas Bronys Raila į mūsų atmintį įsiliejo kaip besiblaškantis politikas, kurį istorikė Monika Šipelytė elegantiškai apibūdino kaip „profesionalų ideologą“.
Skaityti toliau: Mykolas Varnas. Besiblaškantis ideologas