Mėnuo: balandžio 2019

Kviečiame į VAIŽGANTO skaitymus!

Mielieji Kolegos, gavome LLTI bendruomenės kvietimą  dalyvauti Vaižganto skaitymuose.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – gegužės 7 d. (antradienį), – Vileišių rūmuose (Antakalnio g. 6, Vilnius) vyks tradiciniai, jau vienuoliktieji, „Klasikos skaitymai“. Šiemet, švęsdami rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto 150 metų jubiliejų, rinksimės ir skaitysime mums aktualius Vaižganto tekstus – publicistiką, grožinę kūrybą, laiškus (rekomenduojamos ištraukos iki pusės puslapio).
Maloniai kviečiame registruotis adresu skaitymai@llti.lt iki gegužės 6 d.
Atvykite su mokiniais, skaitykime Vaižgantą kartu!
Skaityti toliau: Kviečiame į VAIŽGANTO skaitymus!

Kviečiame dalyvauti kultūrologų ir literatūros tyrinėtojų suėjime „Simonas Daukantas šviežiai: sugrįžtuvės ir sugrąžintuvės“

Gegužės 2 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose kviečiame dalyvauti kultūrologų ir literatūros tyrinėtojų suėjime „Simonas Daukantas šviežiai: sugrįžtuvės ir sugrąžintuvės“. Renginio metu taip pat vyks parodos katalogo pristatymas.
Dalyvauja: prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, prof. dr. Roma Bončkutė, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. habil. dr. Giedrius Subačius, prof. dr. Saulius Pivoras, Vida Girininkienė.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti kultūrologų ir literatūros tyrinėtojų suėjime „Simonas Daukantas šviežiai: sugrįžtuvės ir sugrąžintuvės“

Jūratė Kielė. Suomiška švietimo sistema Lietuvoje negalėtų veikti

Nepriklausomybės aušroje kultūra ir švietimas buvo kaip dvi tvirtai susikibusios ir viena kitą spaudžiančios rankos. Dabar jos atskirai, ir žemai žemai nusvirusios. Dabar ir švietimas, ir kultūra prilyginti verslui: apsimoka-neapsimoka. „Mokykla tampa melžiama karve, žiūrima, ką čia iš jos uždirbus, užuot svarsčius, ką jai davus, kad mūsų švietimas būtų deramos kokybės, kad mūsų vaikai gautų geresnį išsilavinimą“, – sako pirmasis kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.
Skaityti toliau: Jūratė Kielė. Suomiška švietimo sistema Lietuvoje negalėtų veikti

Kaip komunistai persekiojo lituanistus

„Nuo ko galima jau šiandien pradėti? Absoliučiai atsisakyti melo visur“, – tai Meilės Lukšienės žodžiai pasakyti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime. Šiais žodžiais Meilė Lukšienė stengėsi vadovautis ir savo gyvenime, pavyzdžiui, vadovaudama Vilniaus universiteto (tuo metu – „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto“) Lietuvių literatūros katedrai. Jos ir kitų tuo metu katedroje dirbusių mokslininkų drąsiam pasipriešinimui sovietinei ideologijai ir tarybų valdžios persekiojimui skirta nauja virtuali Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda.
Skaityti toliau: Kaip komunistai persekiojo lituanistus

Rasa Kazlaitė. Ir tas žodis buvo Dievas

„O vis dėlto kažkaip liūdna: nėra jokio literatūros žurnalo, o laikraščiuos literatūrinė sritis visai užmesta. Ar negalėtų, kad ir toks ‘Draugas’ bent šeštadienio numeryje kokia pora puslapių skirti specialiai literatūrai ir menui. Kiek patyriau, žmonės (ypač tremtiniai) to jau pasigenda. O dypu­kai, manau, jau sudaro daugiau pusę ‘Draugo’ skaitytojų”, –  taip 1949 m. ra­šytojui A. Vaičiulaičiui laiške rašo ilgametis „Draugo” kultūrinio priedo  redaktorius Kazys Bradūnas.
 Skaityti toliau: Rasa Kazlaitė. Ir tas žodis buvo Dievas

Bendrinės kalbos tyrimų centre kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (ND, http://naujazodziai.lki.lt) kaupiama ir aprašoma naujoji XXI a. lietuvių kalbos leksika. ND kasdien papildomas naujai į lietuvių kalbą atėjusiais skoliniais (pvz., kroptopas, skolioseksualas, strobingas), pačioje lietuvių kalboje sukurtais naujadarais (pvz., kavinžmogis, uostukas, poilsenybė), taip pat žodžiais, įgijusiais naujų reikšmių (pvz., vienaragis „naujoviška verslą pradedanti įmonė <…>“; skautas „sporto komandos žvalgybininkas, kuris ieško komandai naujų žaidėjų, renka informaciją apie varžovus“).
Skaityti toliau: Bendrinės kalbos tyrimų centre kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Virtuali paroda „Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros persekiojimas 1957–1961 m.“

Sovietinėje Lietuvoje literatūra buvo viena iš labiausia valdžios ideologiškai kontroliuojamų ir politiškai prižiūrimų kultūros sričių. Lietuvos komunistų partija (LKP) siekė įsprausti literatūrą į komunistinės ideologijos rėmus ir panaudoti ją skiepijant visuomenei komunistines vertybes. Literatūros teorijoje ir kritikoje diegta vulgaraus sociologizmo doktrina ir marksistine metodologija, partiškumo ir klasiniu principu grindžiama lietuvių literatūros palikimo interpretacija, kūrinių vertinimo pagal politinius ir ideologinius kriterijus bei atitikimą socialistiniam realizmui schema. Nutraukus kultūros paveldo tęstinumą, iš apyvartos pašalinta ideologiškai kenksminga, „nacionalistinė“ literatūra, drausta kūrybos formų įvairovė. Visgi lietuvių literatūros lauke gyvavo kultūros tradicija, palaikiusi tautinių bei estetinių vertybių sklaidą ir oponavusi oficialiai literatūros doktrinai.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros persekiojimas 1957–1961 m.“

Diskusijos „Simono Daukanto istorija – Simonas Daukantas istorijai“ vaizdo įrašas

Apie Simoną Daukantą dažniausiai vartojamas ir nekvestionuojamas teiginys, jį apibrėžiantis kaip „nacionalinės istoriografijos pradininką“, vis dėlto yra statiškas. O ar pažįstame kultūrologinę aplinką, kurioje gyveno ir kūrė S. Daukantas? Ar suvokiame save „vargo pele“ vadinusios darbščios asmenybės indėlį į mokslo aruodus? Ar dar tebeaktuali diskusija, kuo reikėtų laikyti pirmosios istorijos lietuvių kalba autorių – romantiku ar mokslo autoritetu?
Skaityti toliau: Diskusijos „Simono Daukanto istorija – Simonas Daukantas istorijai“ vaizdo įrašas