Donatas Puslys. Neužmirštas Grigorijaus Kanovičiaus Vilnius

„Tikras menas negali egzistuoti be pasipriešinimo pykčiui, kuris gyvena kiekvienoje širdyje ir beveik kiekviename žmoguje, todėl kad Dievas idealių žmonių, deja, nespėjo sukurti. Visada laikiausi nuomonės, kad literatūra yra gydymo priemonė“, – pokalbių su Rūta Oginskaite knygoje teigia rašytojas Grigorijus Kanovičius. Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Neužmirštas Grigorijaus Kanovičiaus Vilnius

Danutė Šepetytė. Velniškai geras Tavo kareivis, Viešpatie

Jei tektų dviem žodžiais apibūdinti poetą Rimvydą Stankevičių, sakytume, jis turi visa, ko reikia geram poetui: Dievą, Lietuvą ir talentą. Poetą, buvusį „Respublikos“ žurnalistą panūdome prieš Velykas pakalbinti apie tikėjimą, tačiau skaitytojas netruks jo žodžiuose išgirsti ir talentą, ir Lietuvą.
Skaityti toliau: Danutė Šepetytė. Velniškai geras Tavo kareivis, Viešpatie

Marijus Gailius. Jolanta Zabarskaitė: „Kalbą reikia ne saugoti, o suvaldyti“

Jeigu norime bendrauti lietuviškai, mokyklose būtina nuo vertybinio kalbos mokymo pagrindo pereiti prie tinklinių pavidalų, antraip patirsime Gutenbergo eros situaciją, kai kalbos, neįšokusios į spausdinimo procesus, tiesiog išnyko. Kalbos technologijų ir semantikos tyrinėtoja, profesorė Jolanta Zabarskaitė mano, kad pats laikas pažinti ir suvaldyti kalbos procesus, reikalingus dabartiniam virtualiuose tinkluose ir languose veikiančiam žmogui.
Skaityti toliau: Marijus Gailius. Jolanta Zabarskaitė: „Kalbą reikia ne saugoti, o suvaldyti“

Aldona Paulauskienė. Kodėl prastėja lietuvių kalbos mokslas, mokymasis ir kultūra

Internetiniame respublikos.lt puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praeitį. Kas iš jų atminties ištrynė tamsiausius priespaudos laikus, kai tautą gelbėjo tik kalba (beje, lietuviškas žodis knygnešys neturi atitikmens kitose kalbose). Negi jie nežino, kas yra bendrinė kalba, kada ir kaip ji buvo kuriama, o valstybine pirmąkart paskelbta ne 1990-aisiais, bet 1922-aisiais?
Skaityti toliau: Aldona Paulauskienė. Kodėl prastėja lietuvių kalbos mokslas, mokymasis ir kultūra

Chackeliui Lemchenui – 115

Chackelis Lemchenas – kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas, žodynų rengėjas, tiesęs žydų ir lietuvių kultūras siejančius tiltus. Jo mokytojas kalbininkas Jonas Jablonskis rašė: „Kalbotyros skyriaus humanitaras Chackelis Lemchenas yra, kiek turiu pastebėjęs, nepaprastas studentas: nedaug tėra studentų, kurie taip gerai, kaip jis, nusimano apie lietuvių kalbos dalykus.“
Skaityti toliau: Chackeliui Lemchenui – 115

Kuriasi jauna ir talentinga ateities lingvistų bendruomenė

Šv. Velykų išvakarėse apdovanoti nacionalinio moksleivių esė konkurso „Ateities lingvistas“ nugalėtojai. Konkursą kasmet organizuoja Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartus su Lituanistų sambūriu, VLKK, bendrove „Tildė“ ir TMD prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jo tikslas paskatinti jaunus žmones mąstyti, kaip kursime kalbos ateitį skaitmeniniame amžiuje, kokių kalbos technologijų reikia šiuolaikiniam žmogui, kaip jos darys įtaką kalbų mokymui(si), kokios semantinės konstrukcijos gali būti paveikiausios reklamoje ir socialiniuose tinkluose, koks kalbos tyrimų vaidmuo kuriant dirbtinį intelektą, kodėl kalbininkas turi išmokyti robotus kalbėti lietuviškai, etc. Skaityti toliau: Kuriasi jauna ir talentinga ateities lingvistų bendruomenė

Juodoji vakarienė

Didžiosios savaitės pabaiga. Artėja šviesaus išsipildymo laikas. Joana Nakutytė, J. Tumo-Vaižganto giminaitė, keletą metų gyvenusi dėdės namuose, pasakoja, kaip šį laiką sutikdavo ir švęsdavo kunigas bei jo kolegos. Jaukiame Kauno senamiesčio bute jis sukūrė savitas kasdienybės ir švenčių tradicijas, kurios šiuos namus išskyrė iš visų kitų. J. Tumas-Vaižgantas ypač mėgo švęsti Juozapines ir Juodąją vakarienę šv. Velykų išvakarėse.
Skaityti toliau: Juodoji vakarienė

Olga Mastianica. Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai

Šiandien minėtinos 170-osios Mečislovo Davainio-Silvestraičio – tautosakininko, poeto, knygnešio, „Aušros“ korespondento – gimimo metinės.
Kviečiame skaityti Olgos Mastianicos straipsnį „Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai“.
Skaityti toliau: Olga Mastianica. Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai