Kviečiame dalyvauti mokslinėje Antano ir Jono Juškų konferencijoje

Maloniai kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai.
Konferencija vyks 2019 m. birželio 7 d. 10 val. Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius) Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai).
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti mokslinėje Antano ir Jono Juškų konferencijoje

Rita Urnėžiūtė. Apie ornitologiją, genealogiją ir apie tai, kad pradėtą darbą reikia baigti

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą laureatai Irena ir Mečislovas Žalakevičiai yra sukūrę apie 11 tūkst. paukščių pavadinimų. Rengdami „Paukščių pavadinimų žodyną“ autoriai įsitikino, kad terminų kūrimas – bendras specialistų ir kalbininkų darbas, bendros kompromisų paieškos. Su ornitologijos terminija daug dirba ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. „Kiekviena tauta kuria savus paukščių pavadinimus ir susiduria su panašiomis problemomis“, – sako Mečislovas Žalakevičius.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Apie ornitologiją, genealogiją ir apie tai, kad pradėtą darbą reikia baigti

„Graudu prisiminti, kad tie laikai negrįš“

Marija, arba Marė, Mašiotienė (1874–1950 m.) – žymaus Lietuvos pedagogo, visuomenės veikėjo ir vaikų rašytojo Prano Mašioto žmona. Jos prisiminimus iš mašinraščio, kurį Čikagoje suteikė Mašiotų anūkė Baniutė Mašiotaitė-Kronas, šiai publikacijai parengė prof. Vytautas Landsbergis.
Skaityti toliau: „Graudu prisiminti, kad tie laikai negrįš“

Walto Whitmano laiškai motinai

Walto Whitmano (1819–1892) archyve[1] šiuo metu visiems besidomintiems prieinami maždaug keturi tūkstančiai laiškų – rašytų paties poeto ir adresuotų jam. „Metų“ skaitytojams siūlome susipažinti su keletu (iš stebėtinos daugybės) W. Whitmano laiškų motinai – jie rašyti Jungtinių Valstijų pilietinio karo metais, poetui dirbant ligoninėse sergančiųjų bei sužeistųjų slaugytoju, kasdien susiduriant su karo siaubais, beprasmybe ir žmogaus gyvenimo trapumu.
Skaityti toliau: Walto Whitmano laiškai motinai

Elena Baliutytė. Ar galėtų Eduardas Mieželaitis pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje?

Tokio klausimo per knygos Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu pristatymą sulaukiau iš „Gyvosios poezijos“ serijos sumanytojo Gyčio Vaškelio. Pirmoji reakcija: galėtų, bet neišvengtume komplikacijų – ir jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, kiek jo modernistinės poetikos specifika. Tai ne ta poezija, kuri jausmintų, teiktų psichologinio tapatinimosi katarsį. Modernistinei kūrybai reikia intelektualaus, jautraus formos eksperimentams skaitytojo.
Skaityti toliau: Elena Baliutytė. Ar galėtų Eduardas Mieželaitis pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje?

Sonata Šulcė. Brazdžionio ir Juškaičio laiškai – ne tik apie poeziją

Dviejų poetų, Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio, susirašinėjimas užsimezgė 1982 m. liepą. Juškaitis, sužinojęs Kalifornijoje įsikūrusio Brazdžionio adresą, pastarajam išsiuntė savo eilėraščių rinkinį Tolimos dainos. Taip prasidėjo ir laikui bėgant tvirtėjo dviejų skirtingose pasaulio vietose gyvenančių poetų bendrystė. Knygoje publikuojamuose laiškuose atsiskleidžia šios draugystės dinamika, išryškėja poetams svarbios pokalbių temos, asmeninės savybės, požiūriai į literatūrinius ir politinius procesus. Galiausiai šių dviejų poetų susirašinėjimai savitai atveria laikotarpį, kai Lietuva pradėjo vaduotis iš Sovietų Sąjungos gniaužtų ir paskelbė nepriklausomybės atkūrimą.
Skaityti toliau: Sonata Šulcė. Brazdžionio ir Juškaičio laiškai – ne tik apie poeziją

Agnė Aleksaitė. Lauksiu sąskaitėlės ir siuntinuko, arba deminutyvinė kalba suaugusiųjų pasaulyje

Vaikams skirta suaugusiųjų kalba vadinama vaikiškąja kalba. Ji labai skiriasi nuo įprastos suaugusiųjų kalbos, nes adresatas yra mažas vaikas. Yra universalių, daugeliui kalbų būdingų, vaikiškosios kalbos bruožų, yra ir skiriamųjų, būdingų tik kai kurioms kalboms. Išskirtinis lietuvių vaikiškosios kalbos bruožas – deminutyvų gausa. Deminutyvai užima svarbią vietą ne tik lietuvių vaikiškojoje ir vaikų kalboje, bet ir suaugusiųjų pokalbiuose. Naujausi lietuviakalbio interneto elektroninio diskurso tyrimai rodo, kad formuojasi savitas stilius – infantilioji kalba. Šis stilius ryškiausiai atsiskleidžia jaunų merginų ir moterų mėgstamuose interneto forumuose.
Skaityti toliau: Agnė Aleksaitė. Lauksiu sąskaitėlės ir siuntinuko, arba deminutyvinė kalba suaugusiųjų pasaulyje

Genovaitė Kačiuškienė. Psicholingvistika ir jos tyrimo metodai

Viena iš šiuolaikinių kalbotyros šakų – psicholingvistika – yra orientuota į gyvą kalbos ir supratimo procesą. Psicholingvistus domina, kaip žmonės suvokia garsus, žodžių reikšmes, gramatines formas ir kt. Aiškindamiesi šiuos dalykus, mokslininkai pasitelkia įvairius eksperimentus, atlieka anketines apklausas. Psicholingvistiniai tyrimai praverčia ir kitų sričių specialistams – teismo psichologams, automatinių teksto, balso atpažinimo, dirbtinio intelekto sistemų kūrėjams.
Skaityti toliau: Genovaitė Kačiuškienė. Psicholingvistika ir jos tyrimo metodai