2019 m. birželio 21–24 dienomis Molėtų rajone, Alantoje, Naujasodyje, Technikumo g. 2 vyks 62-asis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas.
Jau paskelbta programa. Registruotis galima nuo birželio 12 d.
Skaityti toliau: 62-ojo „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo programa
Mėnuo: gegužės 2019
Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos laureatas – doc. dr. Bronius Dobrovolskis
2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui.
Doc. dr. Bronius Dobrovolskis – pirmasis Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos laureatas
Skaityti toliau: Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos laureatas – doc. dr. Bronius Dobrovolskis
Skelbiamas dr. Kęstučio Urbos sudarytas sąrašas „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei“
Šių metų vasario mėnesį buvo išleistas žurnalo „Rubinaitis“ priedas „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei“, kurį sudarė doc. dr. Kęstutis Urba.
Skaityti toliau: Skelbiamas dr. Kęstučio Urbos sudarytas sąrašas „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei“
Liudas Gira: kaip Lietuvos kūrėjas tapo jos duobkasiu
Liudas Gira – tai viena mįslingiausių Lietuvos istorijos asmenybių. Jis daug prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, buvo kontržvalgybos vadovas, jam pavyko sužlugdyti lenkų rengiamą sąmokslą Lietuvoje, buvo gana žinomas literatas, tačiau kažkuriuo momentu jis palūžo ir tapo valstybės, kurią kūrė, duobkasiu.
Skaityti toliau: Liudas Gira: kaip Lietuvos kūrėjas tapo jos duobkasiu
Tomas Čelkis. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai
XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. publikuotas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė alfabeto tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas. Vis dėlto kokia buvo šio darbo prasmė? Leidinio įvade J. Spruogis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija gyvenviečių išsidėstymą, kraštovaizdžio ypatybes, valstybės organizacijos bruožus, bendruomeninės ir religinės paskirties objektus. Be kita ko, jis siūlė įsisąmoninti, kad vietovardžiai yra istorinių įvykių ir reiškinių ženklai bei adresai.
Skaityti toliau: Tomas Čelkis. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai
Kęstutis Subačius. Dar yra ko mokytis iš Vaižganto
Vaižgantas visados eidavo pėsčias. Bet ne eidavo, o tarsi plaukdavo, skrisdavo… Jis savo eigasty net ir senatvėje buvo panašus į ispanę moterį – šokėją. Šiltomis ir giedromis dienomis sutana būdavo atsegta, ir jam „plaukiant“ jos skvernai plevėsuodavo šalia jo, lyg atsilikę, o jis tuo metu atrodydavo tarsi koks nežemiškas, tarsi Arkangelas… Nuostabiai jis būdavo gražus visur, bet gatvėje – gražiausias. Tokiu tempu ir tokiu lengvumu „skrido“ tik du žmonės: Vaižgantas ir prof. istorikas Augustinas Janulaitis. Bet A. Janulaitis skubėdavo kažkaip lyg ir pasišokėdamas, lyg viena koja pasispirdamas, o Tumas lygiai „plaukė“…
(Kazimieras Skebėra, Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas)
Skaityti toliau: Kęstutis Subačius. Dar yra ko mokytis iš Vaižganto
„Poezijos pavasario“ laureato Mariaus Buroko teritorija: už tvoros – turbulenciją išgyvenęs poetas po ąžuolo vainiku
Vakar, gegužės 24-ąją, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje poetas Marius Burokas vainikuotas „Poezijos pavasario“ (PP) ir Maironio premijos laureatu. Žodžio kūryba, taip pat vertėjo, literatūros apžvalgininko ir, svarbiausia, skaitytojo veikla jis teigia knygos ir literatūros svarbą, kali eilėraščio kalėjime, trokšta šlovės ir garso, kartu suvokdamas tų dalykų tuštybę ir pasekmes. Nes juk viskas, ne feisbuko prasme, – amžinai laikina.
Skaityti toliau: „Poezijos pavasario“ laureato Mariaus Buroko teritorija: už tvoros – turbulenciją išgyvenęs poetas po ąžuolo vainiku
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos virtuali spaustuvė
Virtuali spaustuvė – seniausiųjų spaustuvių analogas virtualioje erdvėje. Joje rasite viską, ko reikia tam, kad galėtumėte sukurti mažą, tačiau unikalų spaudinį. Tuo pačiu turėsite galimybę susipažinti su pirmųjų spaudos presų veikimo principais bei spaudos istorija.
Skaityti toliau: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos virtuali spaustuvė
Lietuvos mokyklose – Paskutinio skambučio šventė
Savaitės antroje pusėje Lietuvos mokyklose abiturientams skamba paskutinis skambutis. Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 23,7 tūkst. abiturientų. Paskutinio skambučio šventės proga abiturientus pasveikino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
„Prieš Jus atsiveria didesnių galimybių pasaulis. Drąsiai į jį ženkite. Išpildykite savo svajones. Tikiu, kad mokykloje gavote tvirtus pamatus ir nuorodas į ateitį, ištikimus draugus, puikius mokytojus. Šiandien noriu padėkoti ir jiems. Tai, kuo dabartiniai abiturientai tapo per dvylika mokykloje praleistų metų, yra ir Jūsų darbo rezultatas. Rezultatas, kuris išliks labai ilgai, kuris bus matomas visą gyvenimą“, – sakoma ministro sveikinime.
Skaityti toliau: Lietuvos mokyklose – Paskutinio skambučio šventė
Kviečiame į Lietuvos moksleivių kūrybos vakarą „ESAM“
Birželio 1 d. 18.00 val. Vilniaus rotušėje į kūrybiškumo šventę pakvies jaunieji Lietuvos talentai – vyks Lietuvos moksleivių kūrybos vakaras „ESAM“. Ketvirtus metus iš eilės grįžtančiame renginyje iš visos Lietuvos suvažiavę moksleiviai atskleis savo įvairiausius gebėjimus.
Skaityti toliau: Kviečiame į Lietuvos moksleivių kūrybos vakarą „ESAM“