Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų pareiškimas dėl aktualių valstybinės kalbos politikos klausimų

„Apsvarstę dabartinę lingvistinę padėtį Lietuvoje, joje propaguojamą itin liberalią kalbos ideologiją ir jos sklaidą, mes, vyresniosios kartos Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai, atsiribojame nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų ir manome, kad, remiantis šiuolaikiniais poreikiais, būtina toliau rūpintis saugoti lietuvių kalbos savitumą bei gyvybingumą ir tęsti nuosaikias bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo tradicijas, stiprinančias piliečių vienybę ir tautos išlikimo pagrindus“, – skelbiama birželio 20 d. pasirašytame Vilniaus universiteto vyresniosios kartos kalbininkų pareiškime.
Skaityti toliau: Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų pareiškimas dėl aktualių valstybinės kalbos politikos klausimų

Kviečiame kurti pirmąją knygą 0–3 m. vaikams

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama Skaitymo skatinimo programos pilotinį projektą „Knygų startas“, kurio tikslas aprūpinti naujagimių sulaukusias šeimas pirmosiomis knygomis ir metodine medžiaga apie ankstyvojo skaitymo naudą, kviečia rašytojus ir dailininkus sukurti paveikslėlių knygą, atitinkančią 0‒3 metų vaikų psichologinės ir motorinės raidos, ankstyvojo amžiaus recepcijos ypatumus, poreikius ir interesus.
Skaityti toliau: Kviečiame kurti pirmąją knygą 0–3 m. vaikams

Seniausia žinoma Lietuvos bibliotekose saugoma spausdinta knyga

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje „atrastas“ „naujas“ inkunabulas: Johanneso de Aragonios „Oratio ad Sixtum IV. Oratio ad Ferdinandum regem“, Johanneso Philippo de Lignamineʼo išspausdintas Romoje po 1471 m. gruodžio 19 d. (knygos šifras: I-25g). Šį atradimą lėmė tai, kad Biblioteka jau kurį laiką dalyvauja tarptautiniame projekte MEI (Material Evidence in Incunabula), kurio tikslas – aprašyti inkunabulus, pagrindinį dėmesį kreipiant į kiekvieną konkretų knygos egzempliorių, jo proveniencijas, kitus ženklus, galinčius padėti identifikuoti knygos istoriją. Tai paskatino nauju žvilgsniu peržiūrėti turimus inkunabulus bei pradžiugino netikėtais atradimais.
Skaityti toliau: Seniausia žinoma Lietuvos bibliotekose saugoma spausdinta knyga

Skubi informacija

Socialiniuose tinkluose plinta poeto Kornelijaus Platelio skelbiama žinia apie tai, kad apvogtas dailininkas Petras Repšys. Informacijoje rašoma: „Iš menininko Petro Repšio dirbtuvės pavogti jo sukurti medaliai ir plaketės, kuriuos jis ruošėsi perduoti Nacionaliniam muziejui. Kviečiu visus neabejingus šiam kruopštumo reikalaujančiam menui dalintis šiuo įrašu, idant vagis negalėtų jų parduoti, o gavusieji pasiūlymą pirkti žinotų, kad jie vogti. Tai mūsų nacionalinis turtas – apvogti esame visi.“
Skaityti toliau: Skubi informacija

Arnoldas Piročkinas. Įžymaus kalbininko Jono Palionio įžymus jubiliejus

Birželio 20 d. 95-metį švenčia kalbininkas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrėjas, kalbos kultūros specialistas Jonas Palionis.
Sveikiname ir maloniai kviečiame skaityti profesoriaus Arnoldo Piročkino straipsnį apie kalbininką Joną Palionį.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Įžymaus kalbininko Jono Palionio įžymus jubiliejus

Nuo baltų mitologijos iki „The Rolling Stones“: rašytojos Ilona Ežerinytė ir Neringa Vaitkutė

Skaitymas – ne sezoninė veikla, tačiau literatūros mėgėjams vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Vaikų ir paauglių literatūros autorė Ilona Ežerinytė ir rašo dažniausiai vasarą. Taip pat vaikams ir jaunimui kurianti Neringa Vaitkutė rašo bet kuriuo metų laiku, tačiau prisimena, kad vieną iš reikšmingų jos pasaulėjautai knygų – Vėliaus Norberto „Laumių dovanas“ – kaimo bibliotekoje skaitydavo visų savo moksleiviškų vasarų metu. Kviečiame pasiklausyti Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje kalbintų autorių.
Skaityti toliau: Nuo baltų mitologijos iki „The Rolling Stones“: rašytojos Ilona Ežerinytė ir Neringa Vaitkutė

Lietuvos šaulių sąjungos metai. Virtuali paroda „Lietuvos šaulių sąjungai – 100 metų“

1919 m. birželio 27 d. Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. skyrius pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga. Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1919–1940 m. sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje. Prieš pirmąją sovietų okupaciją sąjunga vienijo 88 tūkstančius šaulių. Sąjungos veiklos prioritetas buvo ne tik karyba, didelį dėmesį ji skyrė kultūrai ir sportui. Pažymėtina, kad sąjungos kaip sukarintos organizacijos veikla buvo griežtai reglamentuota – tai numatė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymai, kurie apibrėžė jos veiklą ir funkcijas valstybėje.
Skaityti toliau: Lietuvos šaulių sąjungos metai. Virtuali paroda „Lietuvos šaulių sąjungai – 100 metų“

Libertas Klimka. Minint dainų rinkėjo kun. Antano Juškos 200-ąją gimimo sukaktį

Ši diena reikšminga mūsų tautinės tapatybės istorijai. Lygiai prieš 200 metų gimė kunigas Antanas Juška, garsusis lietuviškų žodžių, dainų ir papročių rinkėjas, kartu su broliu kalbininku Jonu skelbęs surinktą medžiagą žodynuose bei rinkiniuose. Neįtikėtino darbštumo ir pasišventimo tautos kultūrai būta žmogaus: jo užrašyta apie 7000 dainų ir apie 2000 jų melodijų, taip pat aprašytos senovinės vestuvių apeigos.
Skaityti toliau: Libertas Klimka. Minint dainų rinkėjo kun. Antano Juškos 200-ąją gimimo sukaktį