Išėjo 5-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ gegužės mėnesio numeryje Arnoldas Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui. Vidas Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis. Du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose. Agnė Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o Anita Juškevičienė rašo apie  akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra. Vidas Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“. Daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai: Rita Urnėžiūtė rašo apie įvykusį draugijos suvažiavimą, Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, Rūta Švedienė ir Emilija Kvietkuvienė dalijasi naujienomis iš Jurbarko, Kėdainių ir Kražių.
Skaityti toliau: Išėjo 5-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

Vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Birželio 1 d. vyksta visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais pasirinko apie 29 000 abiturientų. Vieni jų laiko mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Skaityti toliau: Vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Prof. Irena Veisaitė: „Iš prigimties esu paribio žmogus“

Literatūrologei, teatrologei, Atviros Lietuvos fondo įkūrėjai profesorei Irenai Veisaitei gegužės 31-ąją Seinuose iškilmingoje ceremonijoje įteiktas Paribio žmogaus apdovanojimas – vienas garbingiausių Lenkijos įvertinimų.
Šį titulą pelniusieji – šių dienų tiltų statytojai, propaguojantys paribio idėjas, laužantys senus stereotipus ir tiesiantys jungtis tarp įvairių tautų ir religijų.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Prof. Irena Veisaitė: „Iš prigimties esu paribio žmogus“

Vaikų ugdymo tradicijos Lietuvoje

Filme „Ūcia Lylia“ atskleidžiama vaikų ugdymo priemonių įvairovė ir senųjų tradicijų taikymo galimybės šiuolaikiniame gyvenime. Filmas suskirstytas į penkias dalis: laukimas, gimimas, migdymas, žaidinimas, žaislai. Vaikų ugdymo tradicijas pasakoja ir pristato skirtingų Lietuvos regionų įvairių folkloro sričių žinovės bei jaunos šeimos, vaikų ugdymą siejančios su liaudies kūryba Režisierius Mikas Žukauskas, Scenarijaus autorė Jūratė Šemetaitė, Operatorius Narvydas Naujalis, Garso režisierius Vytautas Valiūnas, Režisieriaus asistentas Audrius Antanavičius.
Skaityti toliau: Vaikų ugdymo tradicijos Lietuvoje