Nijolė Lietuvninkaitė. Amžininkų dedikacijos Vaižgantui

Vaižgantas laikė save bibliofilu, kuriam „knygos buvo dalis gyvenimo, o ne pramoga“1. Tai liudija ne tik jo asmeninės bibliotekos likimas, bet ir veikla XXVII knygos mėgėjų draugijoje. Vaižgantas visa siela pasinėrė į šį darbą. Netgi nesibodėjo iždininko pareigų. Jis rašė straipsnius apie knygų platinimo ir skaitymo problemas, bibliofilijos kultūrinę reikšmę. Jų autoriui rūpėjo, kad kiekvieno lietuvio namuose knyga būtų ne atsitiktinis svečias, o artimiausias draugas ir dvasinis vadovas. Trumpai peržvelkime paties Vaižganto asmeninės bibliotekos kelius. Rašytojas mėgo kartoti: „Parodyk savo knygyną – aš pasa­kysiu, kas tu esi“.
Skaityti toliau: Nijolė Lietuvninkaitė. Amžininkų dedikacijos Vaižgantui

Lietuvių folkloro tyrinėtojui Jonui Baliui – 110

Jonas Balys (1909 07 02–2011 09 09) – etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras.
Pasak profesoriaus Norberto Vėliaus, Jonas Balys buvo naujos mokslinės lietuvių folkloristikos ir etnologijos eros pradininkas Nepriklausomoje Lietuvoje, pirmasis lietuvių folkloristas, etnologas profesionalas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno, Graco, Grenoblio, Vienos universitetuose, gilinęs profesines žinias Suomijoje, apsigynęs daktaro disertaciją Vienoje ir visą savo gyvenimą skyręs lietuvių tautosakos, etnologinės medžiagos rinkimui, rinkimo organizavimui visos valstybės mastu, Tautosakos archyvo steigimui Kaune (1935), surinktos medžiagos sisteminimui, publikavimui ir tyrinėjimui.
Skaityti toliau: Lietuvių folkloro tyrinėtojui Jonui Baliui – 110