Mėnuo: rugpjūčio 2019

Netektis. Antanas Kmieliauskas (1932 03 08–2019 08 31)

Rugpjūčio 31 d., šeštadienį, eidamas 88-uosius metus, mirė vienas universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, tapytojas, skulptorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Antanas Kmieliauskas. Apie šią netektį pranešė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė.
Skaityti toliau: Netektis. Antanas Kmieliauskas (1932 03 08–2019 08 31)

Kalbos statusas lemia jos išlikimą

Niujorko Cornellio universiteto mokslininkų dr. Danielio Abramso ir prof. Stiveno Strogačo (Steven Strogatz) teigimu, kalbos, kurių visuomeninis statusas yra menkas, pasmerktos mirti…
„Kalbos statusas tam tikroje visuomenėje yra geriausias žymuo, kuriuo remiantis galima numatyti, ar kalbai gresia mirtis, ar ji pajėgs atsilaikyti“, – rašoma paskutiniame „Nature“ numeryje.
Skaityti toliau: Kalbos statusas lemia jos išlikimą

Rita Urnėžiūtė: „Kalba mus išduoda kiekviename žingsnyje“

Jau tradicija tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojame lietuvių kalbos taisykles, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Raštingumas – tai ne vien gebėjimas sudėlioti nosines ir kablelius, bet ir taisyklingas linksnių, gramatinių formų, terminų vartojimas. Šiemet rugsėjo 16 d. 13.30 val. Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė: „Kalba mus išduoda kiekviename žingsnyje“

Kontekstai|Tojana Račiūnaitė atsako į Giedrės Jankevičiūtės klausimus. Kaukė ir veidas: dailės istorija ar daugiau?

2019 m. gegužės 16–17 d. Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ įvyko Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto 25-mečiui skirta konferencija Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai. Perskaityta 17 pranešimų, abiejų sesijų pabaigoje surengtos diskusijos. Pirmąją dieną jas moderavo Giedrė Mickūnaitė, antrąją – Laima Kreivytė. Konferencijos pranešimų pagrindu bus parengtas tęstinio leidinio Vilniaus dailės akademijos darbai tomas. Mūsų žurnalui apie renginį pasakoja jo iniciatorė ir įgyvendintoja Tojana Račiūnaitė, maloniai sutikusi atsakyti į Giedrės Jankevičiūtės klausimus.
Skaityti toliau: Kontekstai|Tojana Račiūnaitė atsako į Giedrės Jankevičiūtės klausimus. Kaukė ir veidas: dailės istorija ar daugiau?

Kviečiame į forumus „Keliai į kiekvieno mokinio sėkmę: kaip efektyviai įveikti iš kitų šalių atvykusių ar sugrįžusių mokinių integraciją ir mokyti lietuvių kalbos“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Ugdymo plėtotės centras 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais kviečia savivaldybių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinių ugdymo ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinių būrelių, mokyklų metodinių grupių pirmininkus ar jų deleguotus asmenis į forumus „Keliai į kiekvieno mokinio sėkmę: kaip efektyviai įveikti iš kitų šalių atvykusių ar sugrįžusių mokinių integraciją ir mokyti lietuvių kalbos“, kurie vyks:
Skaityti toliau: Kviečiame į forumus „Keliai į kiekvieno mokinio sėkmę: kaip efektyviai įveikti iš kitų šalių atvykusių ar sugrįžusių mokinių integraciją ir mokyti lietuvių kalbos“

Virtuali paroda, skirta Petro Cvirkos 110-osioms gimimo metinėms

Ruošiant virtualią parodą, skirtą P. Cvirkos 110-osioms gimimo metinėms, apima prieštaringi jausmai, kaip ir prieštaringa šio rašytojo asmenybė, prieštaringas jo gyvenimo laikotarpis, taip pat ir mūsų požiūris į jį šiais laikais. Vis dėlto muziejus yra kultūros įstaiga, todėl rašytojus stengiasi vertinti objektyviai. Kaip rašo poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova, „kultūrininkus, skirtingai negu politinius veikėjus, reikia vertinti ne pagal jų pažiūras ar politines klaidas, o pagal indėlį į kultūrą. Petras Cvirka ir Salomėja Nėris nepadarė tikrų nusikaltimų – tokie veikalai, kaip „Brolybės sėkla“ ar „Gruzijos širdis“ užima Petro Cvirkos pavelde labai nedidelę vietą ir ne daugiau nuodėmingi…“
Skaityti toliau: Virtuali paroda, skirta Petro Cvirkos 110-osioms gimimo metinėms

Laura Sintija Černiauskaitė. Ramunės, dobilai ir tas kažkas

Šiandien lyja „į širdį“, kaip gedulo apmarinta širdimi užrašė Alfonsas Nyka-Niliūnas savo dienoraštyje po žmonos mirties. Mūsuose gedulo nerasta, bet lyja tiesiai į širdį, ir ne tik todėl, kad tas lietus labai lauktas, o leisgyvė žemė jį priima kaip komoje gulintis ligonis, bet dar ir todėl, kad vasaros laikas yra mus pristabdęs, atvėręs iki kažin kokios persišviečiančios šerdies. Esi išplonėjęs ir aiškus kaip laumžirgio sparnelis – visos tavo kasdienybės gijos kaip ant delno, o šitaip gyvenant daug kas eina tiesiai „į širdį“. Šis mus ištikęs lietus yra pati tikriausia liūtis, aistringai daužanti suplūktą žemę it kokį perdžiūvusį, sutrūkinėjusį būgną, daugybę dienų ore tvyrojusios įtampos iškrova, pasiutusi šventė. Tik iš komos neatsitokėjusi žemė dar nesupranta, kad pagaliau grįžo ilgai lauktoji malonė. Plakama liūties ji pamažu prasimerkia, sukruta ir pakvimpa.
Skaityti toliau: Laura Sintija Černiauskaitė. Ramunės, dobilai ir tas kažkas

Prarastos prūsų kalbos beieškant. Pokalbis su kalbininke Grasilda Blažiene

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius interesus ir šiuo metu atliekamus tyrimus. Jubiliatę kalbino Svajūnė Laurinėnaitė.
Skaityti toliau: Prarastos prūsų kalbos beieškant. Pokalbis su kalbininke Grasilda Blažiene