2019 metus Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaitos „Vietovardžių metų prasmė“. Sužinosime, kad iš juridinės vartosenos jau išbraukta tūkstančiai vietovardžių ir toliau stebima jų nykimo tendencija. Turbūt girdėjote, kad LRT portalas gražiausiu vietovardžiu išrinko žodį Pelėdnagiai. Esama kaimo Gimtinė. Vietovardžiais kalbininkai vadina ne tik miestų, miestelių, viensėdžių, dvarų pavadinimus, bet ir ežerų, upių, pievų, pelkių, lankų, raistų vardus. Vietovardžiuose yra mūsų dvasinio ir materialaus gyvenimo atspindys, atskleidžiantis pasaulėžiūrą, santykius su aplinka, padedantis kurti kalbos istoriją.
Skaityti toliau: Laimutis Bilkis. „Vietovardžių metų prasmė“
Mėnuo: rugsėjo 2019
Didžioji mūsų kalbos paslaptis: kiek lietuvių kalboje yra žodžių?
Kiek žodžių lietuvių kalboje yra dabar? Atsakymą į šį klausimą 15min aiškinosi drauge su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Vilma Zubaitiene. Šios mokslininkės tyrimų sritis yra būtent leksikologija – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną.
Skaityti toliau: Didžioji mūsų kalbos paslaptis: kiek lietuvių kalboje yra žodžių?
Įvyko konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“
Rugsėjo 27 d., penktadienį, Seime įvyko Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Skaityti toliau: Įvyko konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“
Virtuali paroda „Juozui Tumui-Vaižgantui – 150“
Parodą „Juozui Tumui-Vaižgantui – 150“ parengė Lietuvos literatūros ir meno archyvas kartu su Lietuvos centriniu valstybės archyvu.
Maloniai prašome medžiagą, nurodant jos šaltinį, naudoti pamokose ir renginiuose.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Juozui Tumui-Vaižgantui – 150“
Teodoras Četrauskas: vertėjui reikia ir rašytojo, ir artisto savybių
Rugsėjo 30 dieną švenčiama vertėjų diena. Žmonių, kurių dėka turime galimybę skaityti užsienio rašytojų knygas savo gimtąja kalba. Laiko, pakantumo vienatvei, kalbos pojūčio – viso to reikia, kad galėtume mėgautis kokybiškai išversta knyga. O ar vertėjai skaito knygas savo malonumui? Ar knygose būna žodžių, kurių išversti neįmanoma? Apie tai pokalbis su vertėja iš anglų kalbos Viktorija Uzėlaite ir vertėju iš vokiečių kalbos Teodoru Četrausku.
Skaityti toliau: Teodoras Četrauskas: vertėjui reikia ir rašytojo, ir artisto savybių
Europos kalbų diena
Rugsėjo 26 d. Europos Sąjungoje švenčiama Europos kalbų diena. Šia proga LKI parengė įdomų ir informatyvų plakatą.
Martin Heidegger. Kalba
Šiandien, minint Europos kalbų dieną, pravartu prisiminti ir egzistencializmo filosofijos bei fenomenologinės ontologijos atstovą Martiną Heidegerį. Filosofas gimė prieš 130 metų. Ta proga svetainės lankytojams siūlome paskaityti Martino Heidegerio straipsnį „Kalba“.
Skaityti toliau: Martin Heidegger. Kalba
Ina Druvietė. Mokyklinė latvistika
Juodkrantėje neseniai vyko konferencija lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“. Įdomių klausimų sulaukė viešnia iš Latvijos profesorė Ina Druvietė. Diskusijos dalyviai pageidavo gauti skaityto pranešimo skaidres.
Skaityti toliau: Ina Druvietė. Mokyklinė latvistika
Įvertinti šeši nauji UNESCO dokumentinio paveldo objektai
Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) susirinkę dokumentinį paveldą saugančių Lietuvos institucijų atstovai džiaugėsi Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narių ir nepriklausomų dokumentinio paveldo ekspertų sprendimu Nacionalinio registro vertais objektais paskelbti šešis naujus objektus, iš kurių du saugomi LNB. Pasak šventėje liudijimus įteikusio Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininko prof. dr. Rimvydo Laužiko, dokumentinis paveldas yra specifinis paveldas, geriau pažįstamas ir dažniau matomas mokslininkų nei visuomenės. Todėl jis pasidžiaugė tokios programos egzistavimu, kas dvejus metus suburiančios muziejininkus, bibliotekininkus ir archyvarus į renginį, kurio metu pasakoma, kuri muziejuose ir bibliotekose saugomo dokumentinio paveldo dalis yra įdomiausia ir verta mūsų dėmesio.
Skaityti toliau: Įvertinti šeši nauji UNESCO dokumentinio paveldo objektai
Lietuviškas užkalbėjimas, užrašytas arabiškais rašmenimis totorių rankraštyje
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totoriai musulmonai, dabar gyvenantys Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, atvyko iš Aukso ordos dar XIV a. Nuo XVI a. jie pradėjo vartoti vietinę rusėnų kalbą (tuomet tai buvo LDK oficialioji kalba), o vėliau perėjo į lenkų kalbą. Tačiau per visą savo istoriją jie išsaugojo islamą. Jo Šventasis Raštas (Koranas) ir maldos visame pasaulyje skaitomi arabiškai, bet neliturginiai religiniai tekstai paprastai užrašomi ir skaitomi vietinėmis kalbomis. LDK totoriai yra sukūrę unikalią raštiją, kurioje šalia arabiškų liturginių tekstų tais pačiais arabiškais rašmenimis surašyti religiniai kūriniai turkų, rusėnų ir lenkų kalbomis. Tokiems Lietuvos totorių rankraščiams skirta greitai besivystanti mokslo šaka yra vadinama kitabistika (nuo arabiško žodžio kitab, kuris reiškia knyga).
Skaityti toliau: Lietuviškas užkalbėjimas, užrašytas arabiškais rašmenimis totorių rankraštyje