Arvydui Šliogeriui – 75. Leonidas Donskis. Arvydo Šliogerio tyla

Šiandien Arvydui Šliogeriui, vienam iškiliausių lietuvių filosofų, sukanka 75-eri. Profesoriaus dėmesingumas mokyklai, mokytojui ir moksleiviui seniai visiems žinomas ir brangus. 1993 m. esė „Apie Save ir Kitą“ Arvydas Šliogeris rašė: „Dalelę Savęs atiduodamas Kitam, tu nieko neprarandi, nes tampi kūrėju. Kurdamas Kitą, kuri Savo pasaulį, o kurdamas Savo pasaulį, didini Savo sielos turtus, nes juo turtingesnis Tavo sukurtas pasaulis, juo turtingesnis ir Tu – kaip kūrėjas ir savo kūrinio globotojas. Taip išeinama į kūrimo kelią arba į kuriantį buvimą su Kitu. Ir tik tada pasiekiamas aukščiausias buvimas, kokį tegali pasiekti žmogus. Toks buvimas vadinamas paprastai: meilė. Dalį Savęs atiduodamas Kitam, tu sukursi tokį pasaulį, kuris taps Tavo meilės lauku.“
Profesorius Arvydas Šliogeris, jo veikalai – daugelio skaitytojų meilės lauke.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Arvydui Šliogeriui – 75. Leonidas Donskis. Arvydo Šliogerio tyla

Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“

2019 m. spalio 9–10 d. įvyks tarptautinė konferencija „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“ ir kiti renginiai, kuriuos organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, vykdydami LR Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Skaitymo skatinimo programą.
Skaityti toliau: Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“

Tarptautinė mokslinė konferencija „Osipas Mandelštamas: poetika, vertimai, recepcija“

Rugsėjo 19-20 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 3) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Osipas Mandelštamas: poetika, recepcija, vertimai“. Konferencijoje dalyvaus literatūrologai iš Izraelio, Kanados, Lietuvos, Prancūzijos ir Rusijos.
Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė konferencija „Osipas Mandelštamas: poetika, vertimai, recepcija“

Romualdas Granauskas. Šeši laiškai Ričardui Pakalniškiui ir šiek tiek prozos

Enciklopedijose rašoma, kad vidurinį mokslą Romualdas Granauskas baigė 1957-ais Sedoje, nors šiaip turėjo baigt Mosėdyje (tą pačią vidurinę, kurią 1954-ais baigė Ričardas Pakalniškis), bet iš dešimtos klasės buvo išmestas už dalyvavimą moksleivių muštynėse miestelio parke.
Iš Romualdo Granausko 1985-ais rašytos autobiografijos: „Rašėm Mosėdyje visi. Beveik visi, kuriems aukštenėse klasėse lietuvių literatūrą dėstė mokytojas A. Šileikis. Jo paties jau senokai nebėra, o rašančiųjų šiek tiek išlikom.“
Skaityti toliau: Romualdas Granauskas. Šeši laiškai Ričardui Pakalniškiui ir šiek tiek prozos

Jolita Urbanavičienė apie Birutės Jasiūnaitės knygą „Lietuvių velniavardžiai“

„Lietuvių velniavardžiai“ – svarbus tarpdisciplininis tyrimas, ieškantis bendrybių tarp kalbotyros ir etninės kultūros, bei svarus indėlis į šiuolaikinę etnolingvistiką. Knygą nekantraudami atsivers kalbininkai, tautosakininkai, etnologai, mitologai, įvairių kitų specialybių humanitarai ir net tie, kuriuos traukia paslaptingas demonologijos pasaulis.
Skaityti toliau: Jolita Urbanavičienė apie Birutės Jasiūnaitės knygą „Lietuvių velniavardžiai“

Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis. Ar sinonimiški pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“?

Remdamiesi svarbiausiais lietuvių kalbos žodynais ir keletu dvikalbių žodynų, taip pat Jono Paulausko studija „Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje“ (1958), autoriai teigia, kad bendrinėje kalboje veiksmažodžiai su priešdėliais „pa-“ ir „iš-“, nors kartais būna gana artimos reikšmės, nėra sinonimiški. Veiksmažodžiais su priešdėliu „pa-“ linkstama žymėti silpną veiksmo intensyvumą, dalinę veiksmo trukmę. O veiksmažodžiai su priešdėliu „iš-“ rodo veiksmą, kuris jau negali būti tęsiamas, nes yra pasiekęs aukščiausią lygį. Palyginkime: „pabūti – išbūti“, „parausti [žemę] – išrausti“, „palaikyti – išlaikyti“, „pamokyti – išmokyti“, „paplėsti – išplėsti“. Prie šios grupės pritampa taip pat veiksmažodžiai „iškelti“ ir „pakelti“ su papildiniu „vėliavą“. Pirmasis junginys čia įgauna ne tik vietos reikšmę, bet ir atspindi aukščiausią moralinį objekto, t. y. vėliavos, įvertinimą. Ji gali būti iškeliama aukščiau ar žemiau, iškišama pro langą, nuleidžiama nuo balkono ar su kotu pritvirtinama prie vartų – vis tiek ji bus iškelta. Tos reikšmės, suvokiant lietuvių kalbai būdingą reikšmių sistemą, neįgauna junginys „pakelti vėliavą“.

Autorių pastabas dėl junginių „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“ reikšmės skirtumų remia administracinė ir specialioji vartosena.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis. Ar sinonimiški pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“?

Kazimieras Garšva. Baltų kalbos ir baltistė

Akademikės Grasildos Blažienės mokslinių interesų sritys – prūsų, baltų kalbų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika. Mokslininkė tiria senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose – daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytuose Prūsijos hercogystės dokumentuose. Akademikė Grasilda Blažienė šiomis dienomis švenčia gražią sukaktį.
Nuoširdžiausiai sveikiname Jubiliatę!
Skaityti toliau: Kazimieras Garšva. Baltų kalbos ir baltistė

Ula Zaleskytė. Mylima Ly…

„Mylima Ly“ – taip švelniai kreipėsi laiškuose į žmoną Emiliją rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, pasirašydamas „Tavo Vy“. Šešis laiškus iš keliolikos, saugomų V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje, skelbiame šios publikacijos pabaigoje, o iš pradžių kviestume atidžiau įsižiūrėti į laiškų adresatę „mylimą Ly“: aktyvios jaunystėje ir visiškai išnykusios savo vyro šešėlyje po vedybų E. Mykolaitienės asmenybė vis dar kelia daug klausimų literatūrologams, muziejininkams ir jos biografijos tyrinėtojams.
Skaityti toliau: Ula Zaleskytė. Mylima Ly…

Tarptautinė raštingumo diena

Lietuvių kalba jau ir saviesiems, kalbantiems iš prigimties, pasidarė sunki, per sunki. Nors ir rašome diktantus, randame raštingų ir raštingiausių. Bet nebesiekiame kalbinės inteligencijos, rodome daug viešo aplaidumo. <…> Ar mes turime kalbinės savigarbos? Ar ne čia silpniausia mūsų vieta? O norime, kad visi mūsų valstybės piliečiai gerai mokėtų lietuviškai. Norėkime pirmiausia iš savęs, iš savųjų.
Viktorija Daujotytė