Gitano Nausėdos ir Vandos Juknaitės pokalbis atskleidė: kultūra svarbiau už ekonomiką

Prasidėjus pokyčiams mūsų valstybės gyvenime, daugelis prognozavo, kad ateinantys penkiolika, dvidešimt metų bus labai nepalankūs kultūrai. Žmonės, kurie norės ir galės praturtėti, vertins tik pinigus, daiktus, materialųjį turtą. Todėl rašytoja Vanda Juknaitė nusprendė pakalbinti dr. Gitaną Nausėdą, tada – privataus banko valdybos pirmininko patarėją.
Skaityti toliau: Gitano Nausėdos ir Vandos Juknaitės pokalbis atskleidė: kultūra svarbiau už ekonomiką

Įvyko lituanistų konferencija „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“

Lituanistų sambūris kartu su UPC ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centru surengė konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.  Dr. Jolanta Elena Zabarskaitė, viena iš konferencijos organizatorių, pasidžiaugė, kad tęsiame prieškario lituanistų tradicijas – pirmąsyk jie Juodkrantėje susirinko spręsti bendrų klausimų dar 1934 metais. Šiemet konferencijos dalyviai kartu šventė Baltų vienybės dieną. Esame dėkingi visiems pranešėjams: analizavome Prūsų Lietuvos kultūrinį fenomeną su Arūnu Baubliu, A. Bezzenbergerio mokslinės veiklos kontekstą aptarėme su dr. Jolanta Zabarskaite, klausėmės Latvijos universiteto profesorės Inos Druvietės pranešimo apie mokyklinę latvistiką, mūsų kuratorės ŠMSM  Elonos Bagdonavičienės informacijos apie lituanistikos mokykloje naujoves, mokėmės kuršininkų kalbos su profesore Dalia Kisieliūnaite, džiaugėmės jauno skulptoriaus Povilo Šorio mitologinio mąstymo konceptualizavimu nendrių skulptūroje.  Režisierius Arvydas Barysas pristatė dokumentinius filmus apie kuršininkus ir T. Manno kalbą apie Kuršių neriją pristatymą.
Skaityti toliau: Įvyko lituanistų konferencija „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“

Bernardo Brazdžionio archyvas – internetiniame aukcione už 2,5 mln.

Šiuo metu vyksta neįtikėtini  įvykiai, kurių baigtį sunku nuspėti: jau kelias dienas mūsų tautos poeto Bernardo Brazdžionio archyvo dalis – jo ranka rašyti eilėraščiai, laiškai artimiesiems, asmeninės fotografijos ir kitokie dokumentai – pardavinėjami virtualioje erdvėje – vienuose didžiausių internetinių varžytinių namuose. Už dvi dokumentų dėžes pardavėjas prašo nerealios sumos – 2.5 milijono dolerių, tačiau teigia atsižvelgsiantis į realių pirkėjų pasiūlymus. Šio lietuviams neįkainojamo archyvo savininkas – patyręs, prekyba internetiniuose aukcionuose užsiimantis amerikietis, kuris nemoka lietuvių kalbos. Jis apie B. Brazdžionį sužinojo panaršęs internete.
Skaityti toliau: Bernardo Brazdžionio archyvas – internetiniame aukcione už 2,5 mln.

Kviečiame klausytis Vaižganto

Rugsėjo 20 dieną minime 150-ąsias Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines, o 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti šio rašytojo metais.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuojamą Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsins per 70 Vaižganto kūrybinio palikimo tekstų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ bus įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą www.epaveldas.lt ir prieinamos kiekvienam klausytojui.
Skaityti toliau: Kviečiame klausytis Vaižganto

Irena Petraitienė. Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

Šią dieną prieš 150 metų gimė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jį pažįstame kaip rašytoją, spaudos darbuotoją, pedagogą. Atskiro dėmesio verta jo bičiulystė su kitu dvasininku, rašytoju prelatu Aleksandru Dambrausku-Adomu Jakštu. Pastarajam galime būti dėkingi už tai, kad jis kadaise įtikino rašytoją ne emigruoti į JAV, o pasilikti Lietuvoje. Šie du žymūs visuomenės veikėjai artimai bendravo 1920–1933 m. Kaune, kai Vaižgantas buvo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytautinės) bažnyčios rektorius. Idealizmas ir dinamizmas – šios savybės jungė kunigus. Kuo šiandien mums gali būti įdomi jų draugystė?
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.
Skaityti toliau: Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

Marius Mikalajūnas. Aldona Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė

Pažvelgus į lietuvių literatūros tyrinėjimų lauką, nesunku pastebėti, kad kai kurių literatūrologų vardai tiesiog suaugę su pasirinktų tyrinėti rašytojų vardais. Neabejotinai šalia Maironio pirmiausiai iškyla Vanda Zaborskaitė, šalia Balio Sruogos – Algis Samulionis, šalia Antano Baranausko – Regina Mikšytė, šalia Vinco Krėvės – Albertas Zalatorius, na, o šalia Vaižganto – Aldona Vaitiekūnienė. Šiuos literatūrologus galima vadinti ištikimaisiais rašytojų ginklanešiais, kruopščiai rinkusiais medžiagą, paskelbusiais daug straipsnių ir parašiusiais monografijas, skaičiusiais pranešimus per tų rašytojų minėjimus.
Skaityti toliau: Marius Mikalajūnas. Aldona Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė