Daiva Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje

Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.
Skaityti toliau: Daiva Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje

Giedrius Subačius apie tai, kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba ir kodėl turime Ė, bet praradome W

Lietuvių kalbos rašyba nemenkai skiriasi nuo kaimynių. Turime net keturias nosines, turime Ė raidę, tačiau neturime W. Šiuos skirtumus priimame kaip duotybę, net negalvodami, kaip jie atsirado. Tad kaip susiformavo bendrinė lietuvių kalba ir jos raidynas? Tai – įdomių vingių kupina istorija.

Skaityti toliau: Giedrius Subačius apie tai, kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba ir kodėl turime Ė, bet praradome W

Aldonas Pupkis. Ypatingoji Vilniaus miesto tartis – fikcija ar tikrovė?

Jau ne pirma diena mokslo žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Lietuvių kalbos idealai“ (2017; toliau LKId), žiniasklaidoje pasirodo rašinių, kuriuose mėginama įteigti mintį, esą nuolatiniai Vilniaus miesto gyventojai kalbantys kažkokia savita, tik sostinei būdinga lietuvių kalbos atmaina.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis. Ypatingoji Vilniaus miesto tartis – fikcija ar tikrovė?

Vaižganto premija – muziejininkui, poetui, žurnalistui Alfui Pakėnui

17-oji Vaižganto premija skirta muziejininkui, poetui, Vaižganto gyvenimo ir kūrybos puoselėtojui, knygų ir straipsnių apie Vaižgantą autoriui Alfui Pakėnui, kurį pasiūlė XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Vaižganto premija – muziejininkui, poetui, žurnalistui Alfui Pakėnui

Vytautas Martinkus: vienišas vilkas ieško draugų, tarp jų – ir mirusių

Pačiu vasaros karštymečiu rašytoja Birutė Jonuškaitė kalbino kolegą Vytautą Martinkų. Nacionalinės premijos laureatas jam įgimta tolerancija, rimtimi ir rimtumu kalba apie filosofijos ir literatūros perdangas, pastaruosius savo romanus, rašytojo profesijos prestižą, kaitą, lietuvių ir lenkų santykius, gimtojoje kalboje neišsitenkančius kolegas. Laikas, praleistas skaitant šią publikaciją, atstos vakarą su geriausiu bičiuliu.
Skaityti toliau: Vytautas Martinkus: vienišas vilkas ieško draugų, tarp jų – ir mirusių

Išėjo 8-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ rugpjūčio mėnesio numeryje Arnoldas Piročkinas ir Vitas Labutis svarsto, kuo skiriasi pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“, Jolita Urbanavičienė žvalgosi po Birutės Jasiūnaitės „Lietuvių velniavardžius“, Rita Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, o Kazimieras Garšva sveikina sukaktuvininkę Grasildą Blažienę.

Maloniai primename, kad jau vyksta „Gimtojo žodžio“ prenumerata 2020 metams. Prašome paskubėti – pirmieji prenumeratoriai gaus dovanų.
2020 metais „Gimtosios kalbos“ žurnalas bus dar įvairesnės tematikos ir šiek tiek storesnis. Leidinyje bus skiriama daugiau vietos mokyklinei lituanistikai.
Skaityti toliau: Išėjo 8-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

Vilija Dailidienė. Vaizdas ir žodis 2018 m. negrožinėse knygose vaikams ir paaugliams

2018 metų negrožinės knygos vaikams ir paaugliams akivaizdžiai paliudijo pastaruoju metu nuolat kartojamą mintį, kaip svarbu dalį informacijos perkelti į piešinį. Anksčiau dauguma paveikslėlių knygų buvo skiriamos vaikams, o dabar jos piešiamos ir rašomos vis vyresniems. Be abejo, įdomu būtų panagrinėti priežastis, kodėl šiuolaikinio žmogaus, ypač jauno, vaizduotės vien skaitomas tekstas nebepajėgus pažadinti. Spėjama, kad galbūt tai nulėmė bendravimas virtualioje aplinkoje, kuri fragmentuoja pažinimą ir santykius, o emocijoms perteikti ar nuspėti joje būtinos visokios šypsenėlės. Kita priežastis – žmogaus sąmonė ginasi nuo žodinės informacijos pertekliaus.
Skaityti toliau: Vilija Dailidienė. Vaizdas ir žodis 2018 m. negrožinėse knygose vaikams ir paaugliams

Neringa Vaitkutė. Aš ir knyga (2018 m. Prano Mašioto premijos laureatės mintys)

Daugybė vaikystės smulkmenų išsitrynė ir visiems laikams prasmego praeities šulinyje, bet iki šiol puikiai prisimenu pirmąją perskaitytą knygą.
Gavau ją dovanų. Vartydavau puslapius, žiūrinėdavau iliustracijas ir įsivaizduodavau, kas gi ten vyksta. Kai pradėjau iš raidžių dėlioti žodžius ir perskaičiau pirmąjį skyrių, mane pribloškė suvokimas – o juk viskas kitaip, nei šnabždėjo mano klastinga vaizduotė! Apimta godulio ir smalsumo skaičiau toliau. Vis greičiau ir greičiau. Vis labiau įgusdama. Po poros savaičių užverčiau paskutinį puslapį. Pirmoji mano perskaityta istorija baigėsi, o skaitymo godulys pasiliko visiems laikams.
Skaityti toliau: Neringa Vaitkutė. Aš ir knyga (2018 m. Prano Mašioto premijos laureatės mintys)

Veiklą pradeda Nacionalinė švietimo agentūra

Rugsėjo 2 dieną pradėjo veikti Nacionalinė švietimo agentūra. Ji įsteigta sujungus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžias įstaigas: Ugdymo plėtotės centrą, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, Švietimo aprūpinimo centrą, Nacionalinį egzaminų centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą ir Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą.
Skaityti toliau: Veiklą pradeda Nacionalinė švietimo agentūra