Prieš 100 metų, 1919 m. lapkričio 17 d., Pervalkuose, Pasvalio valsčiuje, gimė Bronius Krivickas – poetas, literatūros tyrinėtojas, vienas pokario partizanų vadų.
Lituanistų sambūris kviečia kolegas mokytojus šimtąjį Broniaus Krivicko gimtadienį paminėti mokyklose kartu su mokiniais – skirti šį lapkritį atskirą pamoką poeto kūrybai ir asmenybei.
Skaityti toliau: Broniui Krivickui – 100
Maloniai kviečiame dalyvauti 4-ojoje tarptautinėje mokslinėje Aleksandro Vanago konferencijoje „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“.
Konferencija vyks 2019 m. lapkričio 7–9 d. Lietuvių kalbos institute, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius.
„Kaip kunigėlis, toks linksmas būdamas, – klausdavo ponios, – galėjai kunigu tapti?“ – „O ką man trukdo, man nesunku, man niekados nepasunkėjo tas juodas drabužis, kuriuo apsivilkęs aš vaikščioju Lietuvos takais“, – taip maždaug Jis atsakydavo. Atrodė, lyg kitas kelias galėjo būti Jam skirtas, kada Jis baigė šešias realinės mokyklos klases. Priedo turėjo baigti septintą ir pasirinkti kurį iš inžinerinių institutų. Bet motinėlė iš mažens buvo Jį Dievui pažadėjus, ir Jam, linksmam 18 metų jaunikaičiui, tada jau aišku buvo, kad baigus aukštąjį mokslą, Jis turėtų bastytis svetur. Jis pats man sakė: „O to aš negalėjau pagalvoti, kad turėčiau kur kitur gyventi – ne Lietuvoje.“
Skaityti toliau: Baltai pražydusiam… Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą
Eidamas 82-uosius trečiadienį mirė grafikas, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys Antanas Rimantas Šakalys.
Skaityti toliau: Netektis. Antanas Rimantas Šakalys (1938 10 01–2019 10 30)
Svarbi A. Šliogerio mintis: „Filosofija neatsiranda iš filosofijos, poezija – iš poezijos, meno kūrinys – iš meno kūrinio“5. Ir poezija, ir filosofija, o pradinėmis ištakomis ir poetinė, ir filosofinė būsena suleidžia šaknis į kažką bendra: tai yra žmogaus pasaulis, kas akimirką verčiamas į kalbą, iš dalies ir tarsi savaime į kalbą virstantis. Tad ir iš šio taško žvelgiant galima suprasti, kodėl A. Šliogeriui kalba yra alfa ir omega. Jis yra kalbos filosofas (net tada, kai yra kalbos kritikas), patiriantis (kitaip neįmanomas nei poezijos, nei filosofijos organiškumas) ir formuojantis ir nefilologinį požiūrį į kalbą. Toks požiūris sustiprina kalbos pozicijas bekalbio daikto akivaizdoje, filosofui vis aiškiau atsistojant daiktų pusėje.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. R. M. Rilke Arvydo Šliogerio tekstuose
Monografijos „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“ autorė Elena Baliutytė-Riliškienė pabrėžia, kad Eduardas Mieželaitis buvo sudėtinga, daugialypė asmenybė, o mąstant apie jo kūrybos trajektoriją svarbiausias yra modernistinis periodas. Spalio trečią dieną šiam rašytojui būtų suėję šimtas metų, todėl „Literatūros akiračių“ laida skirta naujai, aktualizuotai jo kūrybos ir gyvenimo apžvalgai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Skaityti toliau: Elena Baliutytė-Riliškienė apie Eduardo Mieželaičio kūrybą ir biografiją: tai buvo sudėtinga, daugialypė asmenybė
Prieš penkerius metus Amžinybė pasikvietė lietuvių literatūros klasiką Romualdą Granauską. Jis visą savo kūrybos pasaulį lokalizavo mažame Žemaitijos miestelyje, kuriame dideli saulėlydžiai…
R. Granausko novelę „Saulėlydžio senis“ skaito jo bičiulis režisierius Gytis Lukšas.
Skaityti toliau: Mažoji studija. Poetiniai skaitymai. Romualdo Granausko „Saulėlydžio senį“ skaito Gytis Lukšas
Apie 1911 m. biržietis poetas Julius Janonis – Vaidilos Ainis – į užrašų knygelę užrašė iš mamos nugirstą tikėjimą: „Kanklėms medžias reikia kirsti motinai numirus, kad garsiau skambėtų“ (Biržų krašto tautosaka. Parengė K. Aleksynas. Vilnius, 1982, p. 230). Ilgai atrodė, kad šis liudijimas yra unikalus. Tačiau 1937 m. Balys Buračas iš kanklininko Petro Lapienės (1865-1962) išgirdo lyg ir antrą šio tikėjimo dalį – medį buvo skubama kirsti, kankles gaminti ir mirus tėvui!
Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius. Apie kankles ir apie vėles
Prieš 450 metų į Lietuvą atkeliavo pirmieji jėzuitai. Šio jubiliejaus panoramoje ryški figūra – Petras Skarga SJ (1536–1612). Tai kunigas, teologas, rašytojas, vienas žymiausių XVI a. pab.–XVII a. pr. jėzuitų pamokslininkų, taip pat – pirmasis Vilniaus akademijos (dab. Universiteto) rektorius.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. P. Skargos „Seimo pamokslai“: įspėjimai dėl korupcijos, vidinių rietenų ir vargšų išnaudojimo
