Leonas Budrys. Sovietų saugumas buvo bejėgis užgožti poeto Vytauto Mačernio talentą

Šiemet, spalio 7-ąją, sukanka lygiai septyniasdešimt penkeri, kai 1944 metais Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros žuvo jauniausias lietuvių literatūros klasikas, poetas, reikšmingiausio eilėraščių ciklo „Vizijos“ autorius Vytautas Mačernis. Jis tuomet ėjo tik 24-uosius savo gyvenimo metus.
Skaityti toliau: Leonas Budrys. Sovietų saugumas buvo bejėgis užgožti poeto Vytauto Mačernio talentą

Gintarė Bernotienė. Netapatūs tapatumai: kraštovaizdžio metaforos Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje

Kas jubiliejinį dešimtmetį vėl įgrimztant Niliūno tekstuosna susiklosto štai koks įspūdis: intertekstualios jo poezijos nuorodos augančio išprusimo, kolegų įdirbio ir visagalio interneto dėka tampa vis labiau perregimos, tačiau negalima pasakyti apie jo poezijos kraštovaizdžius. Netinka absoliutinti, tačiau pastebima grakšti jo poezijos linkmė kraštovaizdžiais perteikti būsenas, užšifruoti tam tikrus kompleksus, kurie apima ir vietą, ir tam tikrą klasikinės kultūros jau akceptuotą siužetinę slinktį, ir tą dalį, kuri autoriaus valia lieka užtamsinta mįsle, o neretai – ir viso eilėraščio kodu.
Skaityti toliau: Gintarė Bernotienė. Netapatūs tapatumai: kraštovaizdžio metaforos Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimas mokytojams

Gerbiami Mokytojai,

mokytojus profesinės dienos proga sveikinau tikrai ne kartą. Tačiau šiandien yra šiek tiek kitaip. Tas bendras paveikslas, kuriame piešiamas švietimo bendruomenės pasitikėjimas valstybės valdžios institucijų darbu, jų bendradarbiavimo ryšys, taip pat kuriame vaizduojamas visuomenės požiūris į mokytojus, mokyklas, visą švietimo bendruomenę, yra suskaldytas.
Skaityti toliau: Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimas mokytojams

Dainai Opolskaitei įteikta prestižinė Europos Sąjungos literatūros premija

Trečiadienio vakarą Briuselyje iškilmingos ceremonijos metu rašytojai Dainai Opolskaitei įteikta Europos Sąjungos literatūros premija. Šio prestižinio įvertinimo autorė sulaukė už novelių knygą „Dienų piramidės“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.
Skaityti toliau: Dainai Opolskaitei įteikta prestižinė Europos Sąjungos literatūros premija

Jau vyksta „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata

„Gimtosios kalbos“ žurnalo, leidžiamo nuo 1933 metų, skaitytojai jau yra pripratę prie tradicinių skyrelių: straipsniai, recenzijos, apžvalgos, kronika, „Aktualijos“, „Svetur“ ir kt.
2020 metais „Gimtosios kalbos“ žurnalas bus dar įvairesnės tematikos ir šiek tiek storesnis. Leidinyje bus skiriama daugiau vietos mokyklinei lituanistikai.

Mielieji Kolegos, nepamirškime prenumeruoti lituanistinės spaudos.
Skaityti toliau: Jau vyksta „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata

Vilniuje saugomas Martyno Mažvydo autografas įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugomas Martyno Mažvydo autografas pripažintas nacionalinės vertės objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą. Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilmingas liudijimų įteikimas.
Skaityti toliau: Vilniuje saugomas Martyno Mažvydo autografas įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą

Aurelija Baniulaitienė. „Nemoku lietuviškai, bet esu lietuvis širdyje“: koks lietuvių kalbos likimas išeivijoje?

Turbūt dažnam teko girdėti panašią frazę, tariamą antrosios ar trečiosios kartos emigranto, jau negebančio kalbėti tėvų ar senelių kalba, bet tvirtinančio, kad vidumi esąs lietuvis. Nepaisant didžiulio emigracijos masto ir atliekamų tyrimų, emigrantų paveldėtosios kalbos ir tapatybės išsaugojimo nuostatas suvokti nėra paprasta. Koks jų santykis su kalba ir kokia motyvacija išvykus neprarasti kalbinių įgūdžių kitakalbėje aplinkoje? Ar nemokant kalbos galima jaustis tos tautos dalimi?
Skaityti toliau: Aurelija Baniulaitienė. „Nemoku lietuviškai, bet esu lietuvis širdyje“: koks lietuvių kalbos likimas išeivijoje?

Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ rusėjo mėnesio numeryje  Zita Alaunienė rašo apie netiksliai vartojamus didaktikos terminus, Ignas Mataitis recenzuoja knygos „Atsitiktinė visata“ vertimą, Rūta Švedienė pasakoja apie konferenciją Česlovo Milošo gimtinėje, Nijolė Tuomienė apžvelgia Valerijaus Čekmono ir jo mokinių straipsnių rinkinį.
Skaityti toliau: Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris