Turbūt dažnam teko girdėti panašią frazę, tariamą antrosios ar trečiosios kartos emigranto, jau negebančio kalbėti tėvų ar senelių kalba, bet tvirtinančio, kad vidumi esąs lietuvis. Nepaisant didžiulio emigracijos masto ir atliekamų tyrimų, emigrantų paveldėtosios kalbos ir tapatybės išsaugojimo nuostatas suvokti nėra paprasta. Koks jų santykis su kalba ir kokia motyvacija išvykus neprarasti kalbinių įgūdžių kitakalbėje aplinkoje? Ar nemokant kalbos galima jaustis tos tautos dalimi?
Skaityti toliau: Aurelija Baniulaitienė. „Nemoku lietuviškai, bet esu lietuvis širdyje“: koks lietuvių kalbos likimas išeivijoje?
Mėnuo: spalio 2019
Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris
„Gimtosios kalbos“ rusėjo mėnesio numeryje Zita Alaunienė rašo apie netiksliai vartojamus didaktikos terminus, Ignas Mataitis recenzuoja knygos „Atsitiktinė visata“ vertimą, Rūta Švedienė pasakoja apie konferenciją Česlovo Milošo gimtinėje, Nijolė Tuomienė apžvelgia Valerijaus Čekmono ir jo mokinių straipsnių rinkinį.
Skaityti toliau: Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris