Viktorija Daujotytė. Architektūra – ir paveldas, ir pamatas

Naujiena, kuri gal ir neapvils: Vilniuje kursime medinės architektūros muziejų. Sostinėje, kurios garbingą amžių gali paliudyti tik mūras, dar pagilinamas ir medžio gyvenimas: tokio muziejaus tikrai reikia. Medinė architektūra darysis įdomesnė. Juk ir kaimuose naujų ir savitų medinių pastatų vis mažiau.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Architektūra – ir paveldas, ir pamatas

Mindaugas Kavaliauskas. Ignas Šeinius – (ir) aistringas fotografas

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir pagerbdami asmenis, kurių pastangomis eita prie nepriklausomybės paskelbimo ir tarptautinio pripažinimo, vėl prisimename Igną Šeinių (tikr. Jurkūnas) (1889–1959 Stokholme). Šių metų balandžio 3 d. sukako 130 metų, kai Šeiniūnuose, Širvintų rajone, gimė šis lietuvių diplomatas, labiausiai žinomas kaip prozininkas, modernizmo estetiką perkėlęs į lietuvių literatūrą.
Skaityti toliau: Mindaugas Kavaliauskas. Ignas Šeinius – (ir) aistringas fotografas

Dailininkų sąjungos galerijoje – Vaižgantui skirta paroda

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vizualaus meno paroda „Tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“, dedikuojama rašytojui, meno kritikui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869-1933). Parodos vyksmo metu bus įgyvendinta speciali edukacinė programa, skirta mokyklinio amžiaus vaikams.
Skaityti toliau: Dailininkų sąjungos galerijoje – Vaižgantui skirta paroda

Arnoldas Piročkinas. Mes – baimės augintiniai: įspūdinga Donato Saukos palikimo atodanga

Vilniaus universitete studijuodamas lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, nuo Donato Saukos (1929–2015) buvau atsilikęs dviem kursais, artimesnis ryšys tarp mudviejų neužsimezgė. Dabar nė nepamenu, ar studijų metais apskritai buvau jį įsidėmėjęs. Po to penkerius metus dirbau periferijos mokyklose, tad vienintelis kontaktas su būsimuoju įžymiu lietuvių literatūros mokslininku buvo jo monografija „Salomėjos Nėries kūryba 1921–1940“, išėjusi 1957 metais.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Mes – baimės augintiniai: įspūdinga Donato Saukos palikimo atodanga

Juozas Keliuotis – pamirštas, KGB izoliuotas praeities atminties „stulpas”

Žinomo tarpukario Lietuvos žurnalisto, rašytojo bei vertėjo Juozo Keliuočio svarbus indėlis į dabartinės žiniasklaidos formavimąsi bei profesinis žurnalistų ugdymo diegimas dar tarpukario Lietuvoje išlieka aktualus iki šiandien.
Skaityti toliau: Juozas Keliuotis – pamirštas, KGB izoliuotas praeities atminties „stulpas”

Nuo Vėlinių iki Vėlinių…

„Mes bejėgiai prieš mirtį, bet ji per silpna sunaikinti prisiminimus ir paliktą šviesą, nes juk šviesa nemiršta – pasilieka žolėj, žiede ir vaiko akyse…“
Justinas Marcinkevičius

Ir Amžinoji šviesa jiems tešviečia…

Eimuntas Nekrošius (1952 11 21–2018 11 20)

Tomas Vaisieta (1933 09 22–2018 11 21)

Antanas Tyla (1929 10 28–2018 11 23)

Amos Oz (1939 05 04–2018 12 28)

Jurgis Gimberis (1938 11 05–2018 12 31)

Bronius Prėskienis (1930 06 14–2019 01 20)

Jonas Mekas (1922 12 24–2019 01 23)

Petras Kalibatas (1948 02 05–2019 04 28)

Vytautas Ciplijauskas (1927 01 02– 2019 05 03)

Vytautas Karalius (1934 04 15–2019 05 15)

Juozas Marcinkevičius (1946 01 01–2019 06 06)

Adomas Pranas Druktenis (1931 02 13–2019 06 09)

Kęstutis Aloyzas Keblys (1933 01 20–2019 06 27)

Jonas Juškaitis (1933 05 30–2019 06 30)

Leonas Gudaitis (1935 06 20–2019 07 18)

Galina Baužytė-Čepinskienė (1928 01 16–2019 07 19)

Dana Rutkutė (1922 03 10–2019 08 17)

Antanas Kmieliauskas (1932 03 08–2019 08 31)

Rimantas Marčėnas (1937 04 04–2019 09 07)

Vytautas Girdzijauskas (1930 04 19–2019 10 18)

Antanas Rimantas Šakalys (1938 10 01–2019 10 30)

flower-line-broder-4