Albina Protienė. Ano pasaulio berniūkštis (Mamerto Indriliūno 100-čiui)

Mamertas Indriliūnas – literatūros kritikas, vertėjas, publicistas, intelektualas, partizanas. Jo šimtmečio proga Įdomaus eksponato skiltyje – kelios fotografijos iš gimnazijos ir Biržų Valdžios Gimnazijos II klasės mokinio Mamerto Indriliūno dienynas. Fotografės V. Bortkevičiūtės nuotraukoje – Mamertas su vešlia garbanų kupeta, šiek tiek pakreipęs galvą, dar kitoje, dokumentinėje – visai nusiskutęs, J. Vaitaitienės-Markevičiūtės 1936-ųjų fotografijoje – VII-os klasės „plaukuočiai“, įsakius nusikirpti plaukus.
Skaityti toliau: Albina Protienė. Ano pasaulio berniūkštis (Mamerto Indriliūno 100-čiui)

Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vaikystės ir jaunystės takais

LRT Plius laida „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirta Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei pažinti.
Nuo gimtojo namo Joniškyje, per Kulius į Plungę.
Mažąja Sofija rūpinasi dėdė kunigas Vincentas Jarulaitis. Vaižgantas moko lietuvių kalbos. Ir vienos gražiausių atostogų, praleistų šiuose provincijos miesteliuose su vyru Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu.
Skaityti toliau: Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vaikystės ir jaunystės takais

Lina Būgienė. Pokario Vilnius jo gyventojų akimis (I)

Vilnius – nepaprastai įdomaus ir dramatiško likimo miestas; tai ypač pasakytina apie jo istoriją XX amžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu miesto gyventojų sudėtis pakito itin radikaliai (tiek pokyčių per palyginti trumpą laikotarpį nedaug miestų yra patyrę). Todėl absoliuti dauguma dabartinių vyresnio amžiaus miestiečių yra pirmosios kartos atvykėliai, atsikraustę į Vilnių pirmaisiais metais po karo arba 6–7 dešimtmetyje – jų tėvai ir seneliai čia negyveno.
Skaityti toliau: Lina Būgienė. Pokario Vilnius jo gyventojų akimis (I)

Rita Miliūnaitė. Mintys po diskusijos seminaro „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“

Diskusijų seminaras „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“ subūrė mokytojus praktikus, kalbos mokymo metodikos, tarties ir kirčiavimo specialistus, bendrinės kalbos normintojus, ŠMSM, Švietimo agentūros atstovus ir šiaip tuos, kuriems rūpi, kad viešumoje girdėtume gražią, skambią lietuvių kalbą. Pabrėžta, kad nuo to, kiek išugdyta mokinių kalbinė klausa, daug priklauso ir jų rašybos įgūdžiai.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Mintys po diskusijos seminaro „Kiek svarbus bendrinės tarties ir kirčiavimo ugdymas mokykloje?“

Išrinktas naujas Vilniaus universiteto rektorius – juo tapo istorikas Rimvydas Petrauskas

Baigėsi Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus rinkimai. VU Taryba nauju universiteto vadovu penkerių metų kadencijai išrinko Rimvydą Petrauską. Šiuo metu jis yra VU Istorijos fakulteto dekanas. Išrinktasis rektorius pareigas pradės eiti 2020 m. balandžio 1 d.
Nuoširdžiausiai sveikindami, linkime prasmingų darbų!
Skaityti toliau: Išrinktas naujas Vilniaus universiteto rektorius – juo tapo istorikas Rimvydas Petrauskas

Vilniaus gimtadienio išvakarėse atidaromoje parodoje – pirmąkart lietuviškai užrašytas Vilnius

Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“. Tai trečioji paroda iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti. Parodą atidarys kultūrologų pokalbis, kuriame dalyvaus prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Darius Kuolys. Pokalbį moderuos dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Skaityti toliau: Vilniaus gimtadienio išvakarėse atidaromoje parodoje – pirmąkart lietuviškai užrašytas Vilnius

Kviečiame dalyvauti pokalbyje „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“

Kai mąstome apie kalbą, susikuriame labai daug stereotipų. Juos sugriauti bandysime Nacionalinėje bibliotekoje naujame pokalbių cikle „Kalbos klubas“. Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį kalbėsime apie tai, kas yra kalba ir kaip jos dėka kuriama gerovė. Galėtume dar efektyviau siekti tikslų, jei suprastume, kad kalbos išmanymas kiekvienam mūsų duotas iš prigimties, o kalba galime naudotis ne tik komunikuodami.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti pokalbyje „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“

Parodoje galima pamatyti Antano Miškinio „Psalmių“ originalus

„Negaliu atsistebėti, kad iš Sibiro lagerių ir tremties parsivežta tiek daug lietuviškų eilėraščių, sukurtų „glėby nakties“, anot vieno poeto. Turime, ko gera, pačią turtingiausią kalinių ir tremtinių poeziją Europoje. Tai skaudus pasididžiavimas. Masinės žudynės, baisūs tardymai, dundantys į nežinią ešelonai išbudino – gal jau paskutinį kartą – kolektyvinį tautos kūrybos instinktą kaip atsvarą stalinizmo baisybėms. < … > Tūkstančiams ištremtųjų ar nuteistųjų Lietuvos ūkininkų, mokytojų, kunigų, studentų žodis liko vieninteliu turtu, kurio nepajėgė išplėšti čekistų teroras, badas, ledinė Arktikos naktis. Kai jau atimta viskas – namai, šeima, tėvynė, – gimtasis žodis tapo paskutiniąja užuobėga, kur dar galima kažkam pasiskųsti, apsiverkti ir pagrasinti savo budeliams.“ (Vytautas Kubilius. Iš įžanginio straipsnio eilėraščių rinkiniui „Tremtinio Lietuva“. Vilnius, 1990 m.).
Skaityti toliau: Parodoje galima pamatyti Antano Miškinio „Psalmių“ originalus

Išrinkime 2019-ųjų Metų žodį ir Metų posakį!

Trečią kartą Lietuvoje renkamas Metų žodis ir Metų posakis. 2019-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus organizuoja Lietuvių kalbos draugija (LKD), Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir portalas Alfa.lt.

Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi iki 2020 m. sausio 1 d. Iš viso e. paštu ir socialiniame tinkle „Facebook“ pasiūlyti 44 žodžiai ir 20 posakių. Iš jų komisija sudarė žodžių ir posakių dešimtukus balsavimui portale Alfa.lt. Į dešimtukus pakliuvo žodžiai ir posakiai, gavę po 3 ir daugiau komisijos narių balsų.
Skaityti toliau: Išrinkime 2019-ųjų Metų žodį ir Metų posakį!