Kamil Pecela. Lagerio veidas nežmogiškas. Išskirtinis Dalios Grinkevičiūtės liudijimas

Praėjusių metų pabaigoje į lenkų kalbą išversta ir išleista Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų apie tremtį knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Kviečiame skaityti jos vertėjo Kamilio Pecela‘os straipsnį originaliu pavadinimu „Łagier nie ma w sobie nic z człowieka. O litewskim świadectwie zesłania“, skelbtą žurnale „Nowy Napis“. Sutrumpintas jis perpublikuojamas redakcijai maloniai leidus. Vertė Emilija Karčevska.
Skaityti toliau: Kamil Pecela. Lagerio veidas nežmogiškas. Išskirtinis Dalios Grinkevičiūtės liudijimas

Kazio Jakubėno atminimo diena

Kazys Jakubėnas (1908 02 10–1950 01 08) – poetas, vertėjas, kurio eilėraštį „Mano abėcėlė“ atsimename nuo pirmosios klasės. Poetas prieš 70 metų buvo nužudytas sovietinio saugumo. Atsimindami Kazį Jakubėną, siūlome paskaityti Justės Radzevičiūtės straipsnį „Praūžęs kaip vėtra“. Šis tekstas buvo parašytas minint Kazio Jakubėno gimimo šimtąsias metines.
Skaityti toliau: Kazio Jakubėno atminimo diena

Mindaugas Nastaravičius: esu tikėjęsis kelių kitų įvertinimų, bet jų niekas neskyrė

29-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija sausio 6-ąją įteikta poetui, dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“).
Nuoširdžiausiai sveikiname ir kviečiame skaityti Mindaugo Kluso pokalbį su poetu.
Skaityti toliau: Mindaugas Nastaravičius: esu tikėjęsis kelių kitų įvertinimų, bet jų niekas neskyrė

Gintautas Grigas. Verčiame feisbuką

Jonas yra Joniškis su Petras ir Povilas. Jonas patinka Robertas
nuotrauka. Jonas pažymėjo Pranas ir Juozas. Lietuvių kalboje – nesusipratimas, lietuviškoje feisbuko kasdienybėje kol kas – tik šitaip.
Vieni tokiu gramatikos nepaisymu piktinasi, kiti nekreipia į tai dėmesio, treti ieško būdų, kaip padėtį pakeisti. Pasirodo, užuot priekaištavus feisbukui dėl lietuviškų tekstų kokybės,  galima pačiam tapti jų vertėju.
Skaityti toliau: Gintautas Grigas. Verčiame feisbuką

Šiuolaikinės poezijos krikštatėvio Walto Whitmano eilės naujam tūkstantmečiui prabyla lietuviškai

„Kiekvieną žymų literatūros kūrinį kiekviena kultūra išsiverčia po kelis kartus. Dabar jau turime tris Dante’s Alighierio „Dieviškosios komedijos”, kelis J.W.Goethe’s „Fausto“, Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ vertimus ir štai pagaliau reprezentatyvus „Žolės lapų“ vertimas. Tai knyga, kuri turėtų būti kiekvienoje bibliotekoje“, – apie naują amerikiečių poeto Walto Whitmano poezijos rinktinę per knygos pristatymą „Paviljono knygų savaitgalyje“ sakė poetas, profesorius Tomas Venclova.

Skaityti toliau: Šiuolaikinės poezijos krikštatėvio Walto Whitmano eilės naujam tūkstantmečiui prabyla lietuviškai

Modernizmo pranašas Herbačiauskas tikėjo magija, bendravo su dvasiomis, paskui įsibaiminęs kvietėsi draugus

Lietuviškojo modernizmo pranašas Juozapas Albinas Herbačiauskas buvo dviejų kalbų, dviejų kultūrų – Lietuvos ir Lenkijos – autorius, publicistas. Konservatyvių amžininkų vadintas dekadentu, o iš tiesų – laisvas menininkas, siekęs meną įtvirtinti kaip aukščiausią ir svarbiausią kultūros reiškinį. Griežti pasisakymai, polemika, liberalus požiūris į tradicines vertybes jam lėmė maištininko, legendinio triukšmadario vardą.
Skaityti toliau: Modernizmo pranašas Herbačiauskas tikėjo magija, bendravo su dvasiomis, paskui įsibaiminęs kvietėsi draugus

Gilles Deleuze. Jeanas-Jacques’as Rousseau – Kafkos, Céline’o ir Ponge’o pirmtakas*

Didį autorių klaidingai įvertinti rizikuojame dviem atvejais: pirma, nepastebėdami gilios jo logikos ar sistemiško jo kūrybos pobūdžio (tuomet kalbame apie jo „nenuoseklumus“, lyg jie būtų suteikę mums aukščiausią malonumą); antra, nepastebėdami jo genialumo ir komiškumo galybės – iš pastarojo kūrinys visuomet ištraukia savo antikonformistinio veiksmingumo maksimumą (verčiau kalbame apie skausmus ir tragiškąjį aspektą). Iš tiesų nesižavime Kafka, jei skaitydami jį nesijuokiame. Šios taisyklės yra nepaprastai svarbios Rousseau.
Skaityti toliau: Gilles Deleuze. Jeanas-Jacques’as Rousseau – Kafkos, Céline’o ir Ponge’o pirmtakas*

Rytas Tamašauskas. Kėdainių krašto vardynas

Pernai minėjome 420 metų, kai pasirodė Mikalojaus Daukšos išversta Jokūbo Vujeko „Postilė“.
Šiemet sukanka 425 metai, kai išleistas Mikalojaus Daukšos išverstas Jokūbo Ledesmos katekizmas.
Minėdami šio lietuvių raštijos kūrėjo darbus, pažvelkime, ką vardyno tyrėjui sako Daukšos pavardė, Daukšių kaimo vardas ir artimesnių Kėdainių krašto apylinkių vardynas.
Skaityti toliau: Rytas Tamašauskas. Kėdainių krašto vardynas

Olga Tokarczuk. Jautrusis pasakotojas

Tradicinė Nobelio paskaita yra ypatingas žanras – jau vien todėl, kad proga jį išbandyti pasitaiko ne kiekvienam ir dažniausiai vienintelį kartą gyvenime. Laikotarpis tarp Nobelio premijos paskelbimo ir jos įteikimo laureatui paprastai būna kupinas euforinės sumaišties, kai gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir rami refleksija tampa sudėtinga.
Skaityti toliau: Olga Tokarczuk. Jautrusis pasakotojas