Kazio Sajos ir Zitos Mažeikaitės metai: gausus kūrybinis derlius ir netikėti atradimai

Talentingų, produktyvių rašytojų šeima: prozininkas, dramaturgas Kazys Saja ir poetė, vertėja Zita Gražina Mažeikaitė-Sajienė šv. Kalėdas sutiko ir Naujuosius pasitinka džiaugdamiesi gausiu kūrybiniu derliumi. Šiemet išėjo dvi K.Sajos knygos paaugliams, bet „ne tešlagalviams“: „Gudragalviai“ (leid. „Alma littera“) ir „Dar ne visos paslaptys“ (leid. „Andrena“), kurias rašytojas pristatė gausiai susirinkusiems gerbėjams Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Pasvalyje. O Rašytojų sąjungos leidykla išleido ketvirtą Z.Mažeikaitės poezijos knygą „Esanti“ ir iš švedų kalbos jos išverstas Ingmaro Bergmano apysakų „Žemuogių pievelė“, „Sekmadienio vaikas“, „Rudens sonata“ rinkinį.
Skaityti toliau: Kazio Sajos ir Zitos Mažeikaitės metai: gausus kūrybinis derlius ir netikėti atradimai

Išėjo 12-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

Paskutiniame 2019 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje Laimutis Bilkis apibendrina ką tik pasibaigusius Vietovardžių metus, Gintautas Grigas kviečia prisidėti prie feisbuko programos dialogų tekstų vertimo, Rita Urnėžiūtė rašo apie naujus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, Aušra Rimkutė-Ganusauskienė – apie terminologų konferenciją, Anželika Gaidienė – apie skyrybos taisyklėms skirtą seminarą.
Skaityti toliau: Išėjo 12-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

VLKK pritaria Europos Komisijos nuostatai dėl judžių piliečių asmenvardžių

Kaip pranešama, Europos Komisijos teisingumo ir vartotojų reikalų generalinė direktorė Tiina Astola „ragina Lietuvos institucijas pripažinti judžių ES piliečių asmenvardžius“. Iš karto verta pabrėžti, kad ES piliečių, kaip ir visų kitų užsienio valstybių piliečių, asmenvardžiai Lietuvoje yra pripažįstami.
Skaityti toliau: VLKK pritaria Europos Komisijos nuostatai dėl judžių piliečių asmenvardžių

Italų kalbininko paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Viena seniausių, viena sudėtingiausių, balsinga ir maloni ausiai, konservatyvi. Šie ir daugybė kitų tiek neformalių, susijusių su emocijomis, tiek istoriškai ir moksliškai pagrįstų apibūdinimų skiriama lietuvių kalbai. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininkas Guido Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą ir puikiai kalbantis lietuviškai, savo pavyzdžiu įrodo, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.
Skaityti toliau: Italų kalbininko paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos 120 gimimo metinės

Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.
Skaityti toliau: Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos 120 gimimo metinės

Tomas Vaiseta. Nepailstama Gavelio tyrinėtoja nepailsi nuo tyrinėjamo autoriaus – o dar visi tikisi „tos knygos“

2019 m. lapkritį sueina 30 metų, kai pasirodė Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – romanas, kritikų ir skaitytojų apdovanotas visais įmanomais epitetais ir metaforomis, nusakančiomis galingą sprogimą ar lūžį. O literatūrologė Jūratė Čerškutė pastebėjo, kad kūrinys išleistas netrukus po Berlyno sienos griūties. Tad „Vilniaus pokeris“ – tai ir sovietmečiu pastatytos literatūros sienos griuvimas, bandymas Lietuvos literatūrą kurti kaip Vakarų literatūros neatskiriamą dalį.
Skaityti toliau: Tomas Vaiseta. Nepailstama Gavelio tyrinėtoja nepailsi nuo tyrinėjamo autoriaus – o dar visi tikisi „tos knygos“