Žodynai gausina kalbą, plečia mąstymą, jungia su tradicijomis

Šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje Lietuvių kalbos institutas kvietė lankytojus į pokalbį „Kokių žodynų reikia visuomenei?“. Renginio metu apie žodynų reikšmę ryšių su visuomene specialistas Balys Narbutas kalbino rašytoją Danutę Kalinauskaitę (Kunickienę), vertėją Ireną Aleksaitę, redaktorę Ritą Urnėžiūtę ir Lietuvių kalbos instituto vyriausiąją mokslo darbuotoją dr. Viliją Sakalauskienę.
Skaityti toliau: Žodynai gausina kalbą, plečia mąstymą, jungia su tradicijomis

Agnė Grinevičiūtė. Ką mums šiandien byloja filosofo Arvydo Šliogerio palikimas?

Vilniaus knygų mugėje leidykla „Apostrofa“ ir Lietuvos kultūros institutas pakvietė į pokalbį „Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį“. Apie vos prieš porą mėnesių mus palikusio garsaus filosofo idėjas, jų reikšmę ir aktualumą šiandien diskutavo filosofas, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas Naglis Kardelis, filosofė, eseistė, literatūros kritikė prof. Jūratė Baranova, literatūrologė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir buvęs prof. A. Šliogerio doktorantas, filosofas Justas Kučinskas. Pokalbį moderavo VU Filosofijos fakulteto docentas Jonas Dagys.
Skaityti toliau: Agnė Grinevičiūtė. Ką mums šiandien byloja filosofo Arvydo Šliogerio palikimas?

Lituanistų konferencija „Kalba, literatūra, mokykla ir kitos mūsų gyvenimo jungtys“

Mieli Bičiuliai, Kolegos, Bendražygiai,
šiemet mūsų Lituanistų sambūris švenčia 10 metų sukaktį. Nuveikta tikrai daug ir tikimės, kad dar daugiau kartu galėsime padaryti ateityje.
Kovo 27–28 dienomis kviečiame visus aktyviai dalyvauti jubiliejinėje Lituanistų sambūrio konferencijoje-visuotiniame susirinkime.
Skaityti toliau: Lituanistų konferencija „Kalba, literatūra, mokykla ir kitos mūsų gyvenimo jungtys“

Virtuali paroda „Kalbininkas Jonas Jablonskis (1860–1930)“

Jonas Jablonskis – žymiausias lietuvių kalbos normintojas, redaktorius, bendrinės kalbos puoselėtojas ir dėstytojas. Vinco Kudirkos bendramokslis ir bendramintis J. Jablonskis, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais (P. Kriaušaičio, Senio, Nenuoramos, Rygiškių Jono ir kt.), kalbininko kelią pradėjo laikraštyje „Varpas“. J. Jablonskis, kaip ir kiti ano meto lietuvybės puoselėtojai, buvo rusų caro žandarų persekiojamas, jam uždrausta gyventi ir dirbti Lietuvoje. Mieliau būtų gyvenęs ir dirbęs gimtinėje, tačiau gyvenimo aplinkybės nubloškė į Mintaują, Taliną, Pskovą…
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Kalbininkas Jonas Jablonskis (1860–1930)“

Jonas Jablonskis, didžiausiu Dievu pasirinkęs lietuvių kalbą…

Šiandien minime pirmojo profesionalaus lietuvių kalbininko, garsaus pedagogo, visuomenininko ir tautiškumo idėjų puoselėtojo, vertėjo bei spaudos leidinių bendradarbio, Žemaitės ir kitų autorių kūrinių redaktoriaus Jono Jablonskio 90-ąsias atminimo metines. Sudėtingas jo gyvenimo kelias ir dideli darbai lietuvinant ir norminant gimtąją mūsų kalbą žymi svarbų etapą, liudijantį, kokiomis sąlygomis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje brendo visos mūsų inteligentijos tautinė savimonė.
Skaityti toliau: Jonas Jablonskis, didžiausiu Dievu pasirinkęs lietuvių kalbą…

Kalbantys Kęstučio Navako tekstai

Pastaruosius penkiolika metų drąsiai galima vadinti poetos Kęstučio Navako (1964–2020) kūrybos laiku. Apie šią išskirtinę asmenybę galima kalbėti iš įvairių kampų, mąstant apie jį kaip populiarų, žinomą kūrėją, knygų redaktorių, charizmatišką ir neatkartojamą kultūros žmogų, kolekcionierių, estetą. Šioje publikacijoje to padaryti nepavyktų, todėl paliekame galimybę skaityti tekstus – poeto redakcijai siųstą kūrybą, jo interviu ir susipažinti su tuo, kas apie jo įvairialypę kūrybą per visą šį laiką rašyta.
Skaityti toliau: Kalbantys Kęstučio Navako tekstai

Poetą Algimantą Baltakį kalbina Gediminas Kajėnas: „Savo misiją mes atlikome“

„Nemanykite, kad mes visi tada, liaudiškai tariant, dėjome į kelnes. Teisybę sakyti visais laikais yra nepaprasta. Kartais teisybė net nuo paties savęs yra slepiama…“ – sako devyniasdešimtmetį švenčiantis poetas ir ilgametis žurnalo „Pergalė“ redaktorius ALGIMANTAS BALTAKIS. Jis pats ir jo karta į literatūrą įžengė, brendo, pasiekė savo kūrybos aukštumas sovietiniais metais, kai literatūrai – vienam ideologinių įrankių – buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien mes vis dar mokomės apie tai kalbėti, priimti to meto žmonių pasirinkimus ir jų vaidmenį tuometinėje santvarkoje. Įvardyti baimės ir lojalumo, rizikos pasakyti daugiau kainą. Suprasti, kokią vietą kultūroje užima sovietmečio kūryba. Galiausiai, sąžiningai pažvelgti į savo pačių praeitį. Šis pokalbis – vienas iš tokių bandymų.
Skaityti toliau: Poetą Algimantą Baltakį kalbina Gediminas Kajėnas: „Savo misiją mes atlikome“