Poetą Algimantą Baltakį kalbina Gediminas Kajėnas: „Savo misiją mes atlikome“

„Nemanykite, kad mes visi tada, liaudiškai tariant, dėjome į kelnes. Teisybę sakyti visais laikais yra nepaprasta. Kartais teisybė net nuo paties savęs yra slepiama…“ – sako devyniasdešimtmetį švenčiantis poetas ir ilgametis žurnalo „Pergalė“ redaktorius ALGIMANTAS BALTAKIS. Jis pats ir jo karta į literatūrą įžengė, brendo, pasiekė savo kūrybos aukštumas sovietiniais metais, kai literatūrai – vienam ideologinių įrankių – buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien mes vis dar mokomės apie tai kalbėti, priimti to meto žmonių pasirinkimus ir jų vaidmenį tuometinėje santvarkoje. Įvardyti baimės ir lojalumo, rizikos pasakyti daugiau kainą. Suprasti, kokią vietą kultūroje užima sovietmečio kūryba. Galiausiai, sąžiningai pažvelgti į savo pačių praeitį. Šis pokalbis – vienas iš tokių bandymų.
Skaityti toliau: Poetą Algimantą Baltakį kalbina Gediminas Kajėnas: „Savo misiją mes atlikome“

Kristina Sabaliauskaitė: Tomo Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną, maloniai diskutuojant dailės istorikei, menotyros mokslų daktarei, rašytojai KRISTINAI SABALIAUSKAITEI ir poetui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui TOMUI VENCLOVAI apie istorijos laiką, esantį tarsi už lango stiklo, kurio negali pramušti, bet vis tiek nori patekti istorijos vidun, pristatytas antrasis profesoriaus knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas. Priminsime, kad pirmajame pasakojimas pradedamas nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais. Antrajame tome prof. T. Venclova tęsia istorijos pasakojimą iki atkurtos Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo, 1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai.
Skaityti toliau: Kristina Sabaliauskaitė: Tomo Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Į lietuvių kultūros istoriją, literatūrą sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti talentinga Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Jofių ir jos šeimą – tėvus ir dvi sesutes – 1941 metų liepą dykynėje, kurią Panemunėlio gyventojai iki šiol vadina Sachara, sušaudė lietuvių baltaraiščių būrys. Devynis kūnus negilioje duobėje atrado kaimelio gyventojai, tik kitą dieną išdrįsę prisiartinti prie vietos, kur aidėjo šūviai ir klyksmai.
Skaityti toliau: Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Geriausios Metų knygos jau išrinktos ir paskelbtos Vilniaus knygų mugėje

Vilniaus knygų mugėje penktadienį paskelbtos geriausios Metų knygos suaugusiems bei vaikams. Konkursui atrinktos tik tos, kurios išleistos nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos 2019 metų rugpjūčio 31 dienos. Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai balsavo internetu ir paštu.
Skaityti toliau: Geriausios Metų knygos jau išrinktos ir paskelbtos Vilniaus knygų mugėje

Jurgita Jačėnaitė. Samurajus, atsiskyrėlis, bohemietis. Prisiminimai apie poetą Kęstutį Navaką

„Negaliu pasakyti, kad Kęstutį Navaką asmeniškai artimai pažinojau, bet kaip žmogus jis, be abejo, buvo įspūdingas. Daug kas klausia, kodėl būtent toks mano sudarytos jo poezijos rinktinės pavadinimas – „Poetas pamiršta pavarde“. Man atrodo, kad jis gana taikliai nusako ir Kęstučio gyvenimo poeziją, ir pačios poezijos esmę. Tai žmogus, kuris be galo mėgo savotišką išsiskaidymą, vaidmenų žaidimą. Vargu ar kas galėtų vienareikšmiškai pasakyti, koks buvo Kęstutis – nes savo poezijoje jis prisiimdavo be galo daug kultūrinių vaidmenų – ir Tomo Sojerio, ir D’Artanjano, ir Hamleto, ir samurajaus, ir žaidžiančio vaiko, ir atsiskyrėlio, ir bohemiečio. Šie vaidmenys prieštarauja vienas kitam, bet kartu tiksliai nusako ir poezijos, ir žmogaus gyvenimo esmę. Žmogaus, ne tiek svarbaus kaip fizinė, biografinė duotybė, bet gyvenančio savo poezijoje.“
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Samurajus, atsiskyrėlis, bohemietis. Prisiminimai apie poetą Kęstutį Navaką

Kristinos Sabaliauskaitės paskaita „Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme“

VDA Garbės daktarės, dailės istorikės, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės vieša paskaita „Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme“, vykusi 2020 m. vasario 19 d.
Skaityti toliau: Kristinos Sabaliauskaitės paskaita „Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme“

Pagerbtos dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė

„Vilniaus dailės akademijos bendruomenė esame didžiulis kūnas, vienijantis visus savo narius vienam – meno – tikslui“, – vasario 19 d. per Vilniaus dailės akademijos (VDA) iškilmingą Senato posėdį kalbėjo dr. Jolita Liškevičienė. Jo metu VDA atidavė pagarbą menui ir mokslui, suteikdama Garbės profesorės vardą dailininkei Birutei Žilytei-Steponavičienei už nuopelnus vizualinei kultūrai ir Garbės daktarės vardą rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.
Skaityti toliau: Pagerbtos dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė

Arvydo Šliogerio palikimas: kaip filosofo idėjos gali padėti ekologinės krizės kontekste?

Penktadienį Vilniaus knygų mugėje Lietuvos intelektualai diskutavo apie filosofo Arvydo Šliogerio palikimą. Kaip svarbiausią mintį apie individo santykį su savimi ir aplinka mokslininkai išskiria substancinio žmogaus idėją. Diskusijoje dalyvavo prof. Jūratė Baranova, prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, doc. Naglis Kardelis, buvęs A.Šliogerio doktorantas Justas Kučinskas, moderavo Jonas Dagys.
Skaityti toliau: Arvydo Šliogerio palikimas: kaip filosofo idėjos gali padėti ekologinės krizės kontekste?

Išrinkti Metų žodis ir Metų posakis. Mes dzūkai – ne paspirtukai. Gaisras ir trinkelizacija

Vasario 21 d. baigėsi trečią kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.
Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt 2019-ųjų Metų žodžiu išrinktas GAISRAS, Metų posakiu – MES DZŪKAI – NE PASPIRTUKAI. Pirmoji vieta šiam posakiui atiteko ir nubalsavus komisijai. 2019-ųjų Metų žodžiu komisija išrinko TRINKELIZACIJĄ.
Skaityti toliau: Išrinkti Metų žodis ir Metų posakis. Mes dzūkai – ne paspirtukai. Gaisras ir trinkelizacija

Kviečiame siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija

Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija.
2018 m. įsteigta premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą. Šis apdovanojimas, skiriamas už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus ir lituanistinės veiklos organizavimą, 2020 m. įgauna ypatingą prasmę, nes kaip tik šiemet birželio 17 d. sukanka 100 metų nuo Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės gimimo.
Skaityti toliau: Kviečiame siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija