Identifikuoti nauji Kristijono Donelaičio autografai

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, vykdydami ilgalaikę mokslinių tyrimų programą „Senosios Lietuvos ir Prūsijos raštijos fundamentiniai tyrimai“, identifikavo nemažai naujų, ligi šiol netyrinėtų, Kristijono Donelaičio dokumentų. Bene svarbiausias atradimas – trys Donelaičio autografai, t. y. jo paties ranka užrašyti raštai.
Skaityti toliau: Identifikuoti nauji Kristijono Donelaičio autografai

Netektis. Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930 01 28–2020 03 10)

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-ųjų metinių išvakarėse mirė Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona, pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja Gražina Ručytė-Landsbergienė. Visą savo gyvenimą Gražina Ručytė-Landsbergienė skyrė kultūrai puoselėti.
Skaityti toliau: Netektis. Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930 01 28–2020 03 10)

Kviečiame dalyvauti konkurse „Mano žodynas“!

Kada paskutinį kartą buvote atsivertę kokį nors žodyną? Galbūt kas nors iš Jūsų pažįstamų ar draugų kaupia įdomius, negirdėtus žodžius? O gal norėtumėte pats paragauti žodynininko duonos ir pabandyti parašyti unikalų, dar niekur nematytą žodyną? Lietuvių kalbos institutas kviečia mokinius ir suaugusiuosius pabūti tikrais žodynininkais ir dalyvauti 5-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“!
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti konkurse „Mano žodynas“!

Justinui Marcinkevičiui – 90. Dvasios stiprintojas. Iš knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“

Kovo 10-ąją poetui Just. Marcinkevičiui sukanka 90-dešimt. Viktorija Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė. Dabar svarbu išsaugoti Justiną Marcinkevičių kaip poetą, kaip galią, kylančią iš savęs, o ne iš kitų veiksmų ir prasmių.“
Skaityti toliau: Justinui Marcinkevičiui – 90. Dvasios stiprintojas. Iš knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“

Viktorija Daujotytė-Pakerienė: „Gyvas pokalbis – tai netikėtumas“

Na, neabejodama turėčiau pasakyti, kad mano laukas, kuriame gyvenu, yra kalbos laukas. Tai yra lietuvių kalbos laukas, o po to jau yra lietuvių kalbos tekstai, ir visų pirma literatūros, kūrybos tekstai, nors negaliu atskirti ir filosofinių tekstų, ir istorinių. Na, po literatūros toliau vis tiek mano interesai eitų į filosofinius kalbos tekstus“, – sako Viktorija Daujotytė-Pakerienė, kalbinama Igno Staškevičiaus.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė-Pakerienė: „Gyvas pokalbis – tai netikėtumas“

Kodėl Antanas Vienuolis 1957 m. LSSR Aukščiausiojoje Taryboje nepasakė kalbos, raginančios leisti tremtiniams grįžti į Lietuvą?

Iš Anykščių kilęs Antanas Vienuolis-Žukauskas (1882–1957) didžiajai daliai plačiosios visuomenės visų pirma žinomas kaip rašytojas prozininkas, dramaturgas, Kaukazo legendų ir apsakymo „Paskenduolė“ autorius, vaistininkas, pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje – dabartinio Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose – 1927 metais įkūrėjas.
Skaityti toliau: Kodėl Antanas Vienuolis 1957 m. LSSR Aukščiausiojoje Taryboje nepasakė kalbos, raginančios leisti tremtiniams grįžti į Lietuvą?

Prigimtinės kultūros seminaras „Bijoti ir drįsti: baimės prigimtis, raiška, įveika“

Aštuonioliktajame prigimtinės kultūros seminare, sutelkus skirtingų disciplinų mokslininkų – etnologų, folkloristų, psichologų, literatūrologų, istorikų, filosofų ir kitų sričių tyrinėtojų pajėgas, buvo gilinamasi į baimės prigimtį ir jos pavidalus mūsų kultūroje. Susirinkusieji aiškinosi, kokia yra baimės kultūrinė raiška ir bandysime nustatyti ribas, žyminčias baimės atsiradimą ir (arba) išnykimą.  Ar baimė gali būti visiškai įveikiama? Kokie jos įveikos pavidalai gali atsirasti vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu, vienoje ar kitoje kultūros srityje?
Skaityti toliau: Prigimtinės kultūros seminaras „Bijoti ir drįsti: baimės prigimtis, raiška, įveika“