Išėjo 2-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

Svarbiausios „Gimtosios kalbos“ vasario mėnesio numerio temos – grįžtantys iš emigracijos vaikai Lietuvos mokyklose, Vilniaus gimnazijų mokinių lietuvių kalbos žodyno tyrimai, bendrinės tarties reikalai visuomenėje ir mokykloje. Naujame skyrelyje „Pedagogo užrašai“ žvelgiama į literatūrinio ir kalbinio ugydymo sąsajas.
Skaityti toliau: Išėjo 2-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Viena iš jų – vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, kurios įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą inicijavo mūsų Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis kartu su Lietuvos etninės kultūros globos taryba, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Lietuvos geografų draugija.
Skaityti toliau: Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija

Laura Laurušaitė. Vertėjo kūliavirsčiai

Žodžiai „versti“, „vartyti“ yra kilę iš archajinės indoeuropiečių šaknies *wert-, kuri reiškia „volioti, sukioti, ridenti, minkyti“. Latviškai vērties reiškia ne tik „atsidaryti, atsiskleisti“, bet ir „įdėmiai žiūrėti“, todėl vertėjas yra ne tik konvertuotojas, bet ir žvalgas, atvėrėjas ir vertintojas.
Skaityti toliau: Laura Laurušaitė. Vertėjo kūliavirsčiai

Literatūros personažai ir psichiatrija (I)

Yra daug reikšmingų knygų, kurios padeda geriau suprasti įvairius psichinius sutrikimus, „kitokio“ žmogaus pasaulį. Tačiau šis tekstas ne tiek apie jas, kiek apie knygų personažus, kurių vardai įėjo į mediciną kaip sutrikimų įvardijimai. Trumpai pristatysime penkis sindromus, į kuriuos dėmesį atkreipusiems specialistams pasirodė priimtiniausia apeliuoti į žinomus literatūros kūrinius.
Skaityti toliau: Literatūros personažai ir psichiatrija (I)

Kviečiame į seminarą „Valstybinės kalbos politikos strategijos klausimais“

Kovo 5 d. Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universitetas kviečia į diskusijų seminarą „Valstybinės kalbos politikos strategijos klausimais“. Seminare Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitys pranešimą „Kalbinio Lietuvos regionų kraštovaizdžio statika ir dinamika“.
Skaityti toliau: Kviečiame į seminarą „Valstybinės kalbos politikos strategijos klausimais“

Regimantas Tamošaitis. Filotopinės Arvydo Šliogerio pasijos

Sunku ką nors ypatingo papasakoti apie Arvydą Šliogerį (1944–2019): nors vienaip ar kitaip su juo bendrauta daug metų, bet atmintyje viskas išsilydę, neprisimenu kokių nors išskirtinių, įspūdingų įvykių. A. Šliogeris tiesiog buvo mano gyvenimo dalis, mano sąmoningosios būties komponentas. Taip esmingai įaugęs į sąmonę, kad net ir dabar, kai jo nebėra, jis tebegyvena mano asmenyje kaip nepakeičiama savasties dalis, iki šiol yra tarsi gyvas. Ir nepasakyčiau, kad seniau labai jį garbinau, žavėjausi ar kaip nors adoravau. Visiškai ne, retsykiais net ironiškai žiūrėdavau į jo filosofavimo stilių, vengdavau su juo kalbėtis kokiomis nors intelektualiomis temomis, nes jo išmintis ir aistringas polemizavimo būdas mane trikdydavo, sujaukdavo, sudirgindavo. Tokie dideli autoritetai tegul gyvena patys sau, savo pačių susikurtose aukštumose, man ten nejauku, sakydavau sau.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Filotopinės Arvydo Šliogerio pasijos

Vidas Morkūnas: „Ilgai trunkančio ramaus dūlėjimo scenelė gali atrodyti kaip užuovėja“

„Iš literatūros nyksta absoliuti vaizduotė“, – sako rašytojas, vertėjas, keistų darbų dirbėjas VIDAS MORKŪNAS, tradicinę lietuvių literatūros vaizdiniją nuolat drebinąs mirties, miruolystės motyvais, bėgąs nuo linijinio pasakojimo, sutariąs su daiktais ir (kartais) dvasiomis bei įsitikinęs, kad mūsų laikui reikalingas, tiesiog būtinas Sokratas. „Kaskart, kai tik kolektyvinė sąmonė persimaino ir pasirengia priimti kitokius vaizdinius bei pasakojimo būdus, mano tekstai išslysta iš komfortiško suvokimo lauko ir vėl tampa nepriimtini“, – priduria literatūros maištininkas. Vidą Morkūną kalbina Andrius Jakučiūnas.
Skaityti toliau: Vidas Morkūnas: „Ilgai trunkančio ramaus dūlėjimo scenelė gali atrodyti kaip užuovėja“