Mėnuo: balandžio 2020

„Kas šautuvus valė, kas eilėraščius perrašinėjo”, –  tokiais žodžiais apie poetą ir partizaną Bronių Krivicką pradeda kalbėti Virginijus Gasiliūnas – literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno vedėjas, Broniaus Krivicko kūrybos tyrinėtojas ir jo raštų rengėjas.
Minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines, V. Gasiliūnas pasakoja apie netikėtai susiklosčiusį, bet iki galo kūrybos pripildytą Broniaus Krivicko gyvenimą.
Skaityti toliau: Virginijus Gasiliūnas apie poetą partizaną Bronių Krivicką: dūžtant gyvenimo formoms, jis jas išlaikė kūryboje

Karantinas tęsiasi, todėl mūsų susitikimai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus incijuotame Kalbos klube keliasi į virtualią erdvę, ir netrukus juos bus galima stebėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ kanale.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (V). Žodžiai kaukės

Balandžio 29 dieną sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties.
Skaityti toliau: Alfas Pakėnas. Baltai pražydusiam: Vaižganto mirtis

Kviečiame pasivaikščioti po Vrublevskių biblioteką kartu su gidu Dovilu Petkumi. Šįkart sužinosite apie meno kūrinius bibliotekos erdvėse, susipažinsite su buvusia šių rūmų šeimininke Klementina Tiškevičiene ir bibliotekos įkūrėju, XX a. pradžios žymiu advokatu, kolekcininku ir visuomenininku Tadu Vrublevskiu.
Skaityti toliau: Ekskursija po Vrublevskių (MAB) biblioteką

Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas. Tuos žodžius esu ištaręs sau ne vieną kartą“, – rašo poetas Alfas Pakėnas. Ir čia pat pažeria visą saują prisiminimų, koks Radauskas buvęs įvairiems savo amžininkams.
Skaityti toliau: Alfas Pakėnas. Radausko eilėraščių marmuras

Partizaninė tematika šiuolaikinėje mūsų literatūroje nėra labai populiari. Tai neturėtų stebinti – tema iš tiesų stereotipizuota, skirta gana siauram vartotojų sluoksniui, be to, reikalauja daug įdirbio: skaityti šaltinius, studijuoti istorinę medžiagą, išklausyti gyvus liudijimus, kritiško požiūrio (ypač skaitant KGB dokumentus). Norint šią temą suvokti plačiau, prireikia istoriosofinio požiūrio ir apibendrinimo, bendro istorinio laikotarpio suvokimo (politinio, ekonominio) ir, be abejonės, autentiško paties autoriaus santykio su šia tema.
Skaityti toliau: Renata Šerelytė. Partizanai: priklausantys gamtai ar transcendencijai

„Gimtosios kalbos“ PDF varianto prenumeratoriai jau gavo balandžio mėnesio numerį, o spausdinto leidinio prenumeratorius žurnalas pasieks pirmosiomis gegužės dienomis. Kviečiame skaityti apie bendrinės tarties aktualijas, naujažodžių kūrybą Vaižganto raštuose ir šių dienų vartosenoje, Lietuvių kalbos dienų renginius, kuriamą Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą.
Skaityti toliau: Išėjo 4-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

Literatūrologas, semiotikas prof. KĘSTUTIS NASTOPKA Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už „pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“ pelnė 2012 m. Su literatūros kritiku, semiotikos ir literatūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto profesoriumi emeritu kalbėjome apie Lietuvos per 30 nepriklausomybės metų išgyventus pokyčius, ateities Lietuvos viziją, apie iššūkius, patirtus puoselėjant semiotikos mokslą, įsiklausymo į teksto prasmę subtilybes, lemtingus gyvenimo nutikimus ir kitas temas.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Svajoju apie išmintingą, tolerantišką, daugiabalsę ateities Lietuvą“

Nuo didžiosios scenos 2020 m. vasario 16-ąją nulipus Kęstučiui Navakui, ilgokai neatslūgo jam skirta užuojautos, atsiminimų, refleksyvaus liūdesio banga. Dabar norisi pasvarstyti, kas sudarė didesnę reiškinio Kęstutis Navakas dalį – gyvenimas ar kūryba ir kuris iš jų sparčiau seko šiame, neretai beprotiškai skubančiame smėlio laikrodyje.
Skaityti toliau: Julius Keleras. Apie Kęstutį Navaką, nenugalėtą generolą