Mėnuo: birželio 2020

Rašytoja Neringa Vaitkutė sako, jog būti žmogumi nelengva visais gyvenimo periodais. Ypač nelengva mūsų laikais, kada visi esame atsidūrę tarsi po didinamuoju stiklu. Biologijos mokytoja Lentvario M.Šimelionio gimnazijoje dirbanti rašytoja per septynerius metus yra išleidusi net devynias knygas. Pirmoji knyga „Vaivorykščių arkos“ buvo pripažinta geriausiu metų debiutu, „Klampynių kronikos“ pernai pelnė Pr. Mašioto premiją, šiemet rašytoja apdovanota ir Vaikų literatūros premija.
Skaityti toliau: Neringa Vaitkutė atsako į Danutės Šepetytės klausimus

2020-ieji yra ir Vilniaus Gaono metai. Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720–1797), vadinamas Vilniaus Gaonu (Išminčiumi), yra didžiausias Lietuvos žydų mokytumo pavyzdys, keliantis pasididžiavimą. Anot žydų literatūros istoriko Israelio Zinbergo, „Vilniaus Gaonas, kaip mokslininkas, neabejotinai sukūrė svarbiausius ir vertingiausius savo laikotarpio darbus rabiniškoje raštijoje“. Su didele šių darbų dalimi galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jų atsiradimo istorija yra komplikuota, intriguojanti ir paaiškinama tik įsigilinus į Gaono asmenybę, studijų ir bendravimo su mokiniais būdą.
Skaityti toliau: Lara Lempertienė. Vilniaus Gaono rašytinis palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

Pasaulinio garso rašytojui, įvairių premijų laureatui, neblėstančios šlovės kūrėjui ir savo profesijai atsidavusiam pilotui Antoine’ui de Saint-Exupéry vaikystė visą (tiesa, gana trumpą) gyvenimą išliko ilgesio objektu, prarastąja šalimi, ramybės ir pilnatvės uostu, į kurį neįmanoma sugrįžti. Nors teparašė vos vieną knygą vaikams – alegorinę pasaką „Mažasis princas“, ji jau beveik šimtmetį tvirtai laikosi skaitomiausių, perkamiausių ir mylimiausių skaitinių sąrašuose visame pasaulyje.
Skaityti toliau: Prieš 120 metų gimė Antoine de Saint‑Exupéry (1900 06 29–1944 07 31)

Povilas Višinskis – visuomenės ir kultūros veikėjas, lietuviškos spaudos bendradarbis, literatūros kritikas, vienas iš Lietuvos demokratų partijos steigėjų.
Kultūrinė Višinskio veikla laužė ir nusistovėjusius patriarchalinės lietuviškos bendruomenės stereotipus – jo palaikomos į besikuriančios lietuviškos kultūros lauką atėjo moterys: Julija Žymantienė-Žemaitė, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Jo pastangomis mezgėsi taip lietuvių literatūrai reikalingi tarpasmeniniai ryšiai, pradėjusių rašyti moterų tekstai atsidūrė lietuviškos inteligentijos dėmesio centre. Višinskio laiškai ne tik ugdė rašančiųjų literatūrinę savimonę, bet ir formavo literatūros augimui būtiną recepcijos, literatūrinės komunikacijos lauką. Višinskio atliktas lietuvių rašytojų „auginimo“ darbas Viktorijos Daujotytės taikliai pavadintas Višinskio akademija.
Skaityti toliau: Povilui Višinskiui – 145

Poetas Gediminas Jokimaitis priklauso prarastosios kartos plejadai.
Jis išleido penkias poezijos knygas. Pirmoji „Vandenų muzika“ išėjo 1969 m., kai „jaunajam“ poetui buvo 49-eri. Vėliau: „Su naktim kalbėsiu“ (1971), Tu esi vasara“ (1978), „Rasa“ (1981), „Žiemos bijūnai“ (1988). Pasak K. Bradūno, „Tai vis subtilūs, klasikiniai posmai ir laisvo eiliavimo struktūros, kuriose jauti autoriaus kone apeiginį artumą gamtai. Bet ir neužsiskleidimą vien tik joje. Jauti drauge ir to, sakytume, dvasingai gamtinio žmogaus dar visokios taršos neaptemdytą žvilgsnį į visą kasdieninę bei buitinę aplinką, net į istorinio laiko slinktį ir kultūrinių klodų gilmenis…“ (Kazys Bradūnas. „Aidai“, 1987 m., Nr.1).
Skaityti toliau: Gediminui Jokimaičiui – 100

Skelbiamas Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178), suvestinė redakcija) privalomo ir pasirenkamo skyrimo nuostatų gretinamasis variantas. Tai tarsi suvestinės nutarimo redakcijos variantas su glaustais komentarais apie naujoves ir pakeitimus.
Skaityti toliau: VLKK| Gretinamasis skyrybos nuostatų variantas