Išėjo 6-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

„Gimtosios kalbos“ birželio mėn. numeryje rašoma apie žodžių „kaimietis“ ir „kaimietė“ vertinimą dabartinėje publicistikoje, prisimenama Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros istorija, domimasi mokinių kalbine aplinka, tęsiamas žaismingas ir informatyvus pasakojimas apie latvių kalbinį kūrybingumą pandemijos dienomis.
Skaityti toliau: Išėjo 6-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa: svarstau, kas ištiks visuomenę, kai tikrąją kultūrą galutinai pakeis pramogos

„Kultūros baruose“ Nobelio literatūros premijos laureatas Mario Vargas Llosa su prancūzų sociologu Gillesíiu Lipovetsky diskutuoja apie kultūros vaidmenį ir ateitį.
Skaityti toliau: Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa: svarstau, kas ištiks visuomenę, kai tikrąją kultūrą galutinai pakeis pramogos

Knygos apie Alfonsą Nyką-Niliūną sutiktuvės

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta išskirtinė knyga „Alfonsas Nyka-Niliūnas. Laisvė: būti savimi. Archyvai“. Tai pirmoji Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje parengta ir išleista monografinė knyga, rekonstruojanti A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos kelią. Renginyje dalyvavo knygos autorė dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, literatūrologas Virginijus Gasiliūnas. A. Nykos-Niliūno eiles skaitė aktorius Dainius Svobonas.
Skaityti toliau: Knygos apie Alfonsą Nyką-Niliūną sutiktuvės

Jolanta Zabarskaitė. Kalbos pokalbiai po karantino (XI). COVID-19 naratyvas: kaip žodžiai paveikė visuomenę

Naratyvo kalbinė (de)konstrukcija yra tiksli ir efektyvi priemonė atpažinti politinius ir sociokultūrinius procesus, vykstančius mūsų gyvenime. Kodėl visuomenė neatpažįsta šių kalbinių reiškinių? Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Kalbos pokalbiai po karantino (XI). COVID-19 naratyvas: kaip žodžiai paveikė visuomenę

Vilija Dailidienė: jeigu žmogus gimtąja kalba neranda savo mintims raiškos, tai gal tos mintys nė nesusiformavusios…

„Mano supratimu, gera lietuvių kalbos mokytoja suteikia vaikui pasitenkinimą, džiaugsmą, kad jis kalba gimtąja kalba. Kad jis ta gimtąja kalba skaito kūrinius. Gera lietuvių kalbos mokytoja neatgraso, visų pirma, nuo kalbos, o kažkokiu būdu suteikia pasitenkinimą. Nes santykis su gimtąja kalba yra išskirtinis, kitoks negu su kitomis kalbomis. Ji labiau į pasąmonę įaugusi“, – prieš trejetą metų interneto svetainėje maratono laukas teigė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, viena iš Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos (2011) ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2016) rengėjų, Mokslininkų ir mokytojų asociacijos Lituanistų sambūris ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė Vilija Dailidienė.
Skaityti toliau: Vilija Dailidienė: jeigu žmogus gimtąja kalba neranda savo mintims raiškos, tai gal tos mintys nė nesusiformavusios…

Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje

Šiuo metu LMA Vrublevskių bibliotekoje rengiama paroda „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“, jos autorė – Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė Aida Grybienė. Ši menkai tyrinėta ir mažai pažinta tema bus pristatyta Bibliotekoje išsaugotais dokumentais, to laikmečio daiktais, iliustruota leidiniais. Ne visa surinkta medžiaga pateks į parodą dėl nedidelės jos apimties – numatyta trijų stendų kilnojamoji paroda, kuri, sugrįžus įprastam gyvenimo ritmui, keliaus po regionus su Lietuvos žurnalistų sąjungos nariais.
Skaityti toliau: Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje

Atsiminimai apie poetą Kazį Jakubėną

Šiemet sukanka septyniasdešimt metų nuo tragiškos ir smurtinės poeto Kazio Jakubėno (1908–1950) mirties, kurios aplinkybių tyrimas vis dar laukia istorikų dėmesio. K. Jakubėnui tuomet buvo keturiasdešimt vieneri. Po Daivos Vilkelytės publikacijos „Dingusią K. Jakubėno kalbą išsaugojo NKVD byla“ redakcija gavo su poetu Lukiškių kalėjime susidūrusio politinio kalinio Juozo Klimavičiaus atsiminimų pluoštą, kuriuos užrašė jo sūnus Tautvidas Klimavičius.
Skaityti toliau: Atsiminimai apie poetą Kazį Jakubėną

Rita Miliūnaitė: semdamiesi stiprybės iš praeities, saugokime protėvių mums dovanotą sielos ugnį

Birželio 17 dieną Šventų Jonų bažnyčioje vyko šviesaus atminimo mecenatės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės šimtųjų gimimo metinių paminėjimas ir kalbininko, pedagogo Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą įamžinančios premijos 2020 metų premijos laureatei habil. Dr. Ritai Miliūnaitei teikimo ceremonija.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė: semdamiesi stiprybės iš praeities, saugokime protėvių mums dovanotą sielos ugnį

Immanuelis Kantas „Apie pedagogiką“. Ištrauka

Tik ką pasirodė naujas, pataisytas filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Apie pedagogiką“ leidimas. Tai paskutinysis Kanto tekstas, skirtas apibendrinti jo pažiūras į vaikų lavinimą ir ugdymą. Anot Kanto, esminis švietimo tikslas – ugdyti vaikus ne dabarčiai, bet ateičiai. Siūlome skaitytojams knygos ištrauką. Knygos vertėjas – Leonas Jovaiša, knygą išleido leidykla „Hubris“.
Skaityti toliau: Immanuelis Kantas „Apie pedagogiką“. Ištrauka

Iššifruojant Juozo Baltušio asmenybę. Ilgametė rašytojo redaktorė Donata Linčiuvienė: „Jo charakteryje buvo daug chameleoniškumo“ (V dalis)

Redaktorė Donata Linčiuvienė daugybę metų dirbo kartu su J.Baltušiu, ji buvo ne tik žmogus, kuriuo rašytojas pasitikėjo rengdamas savo kūrybą, bet ir jo bičiulė, kuriai rašytojas patikėdavo ir paslaptis.
Skaityti toliau: Iššifruojant Juozo Baltušio asmenybę. Ilgametė rašytojo redaktorė Donata Linčiuvienė: „Jo charakteryje buvo daug chameleoniškumo“ (V dalis)