Jūratė Levina. Lectio ultima absolventibus: apie kalbą ir jos mylėtojus

2020 m. liepos 2 d., Vilniaus universiteto Didysis kiemas
Mieli absolventai,
visai netrukus jūs išeisite iš šio kiemo diplomuotais filologais. Liksite jais, ką beveiktumėte peržengę šį slenkstį. Tokią dieną labiausiai dera kalbėti mums visiems bendra ir svarbiausia, galbūt vienintele svarbia, tegu ir rizikinga tema – apie filologiją. Pakalbėkime apie ją kaip filologai. Neklauskime, kaip klaustų istorikai, apie jos ištakas ir istorinės raidos peripetijas. Nemėginkime suprasti, kaip mėgintų sociologai, kodėl šiandien filologijos katedrą rasime anaiptol ne kiekviename pasaulio universitete ir ar tai reiškia, kad prisiekėme savo aukso amžių seniai atgyvenusiai, XIX a. disciplinai, kurios metodai, kaip kartais sakoma, sukurti studijuoti mirusias klasikines kalbas ir dirbti su tomis kalbomis parašytais tekstais. Darykime tai, ką daro filologai: įsižiūrėkime į žodį, paardykime jį, išskleiskime ir iškelkime į paviršių pamirštas, kasdienės vartosenos užtrintas jo prasmes. Paklauskime jo paties, ką jis įvardija, ir įsiklausykime, ką jis mums pasakys.
Skaityti toliau: Jūratė Levina. Lectio ultima absolventibus: apie kalbą ir jos mylėtojus

Antanas A. Jonynas: rašyti eilėraštį – tai išeiti į kelią, tikintis ką nors atrasti

„Kokia nors dviejų žodžių sandūra, metafora ar netikėtas palyginimas, pastebėjimas ir yra pradžia, kurią vėliau vystai, turėdamas tam tikrą ritmą. Rašyti eilėraštį – tai išeiti į kelią, tikintis ką nors atrasti“, – LRT KLASIKAI sako Antanas A. Jonynas.
Skaityti toliau: Antanas A. Jonynas: rašyti eilėraštį – tai išeiti į kelią, tikintis ką nors atrasti

Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus ir riboti savivalę, nes neribota laisvė veda prie nelaisvės“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Irena Smetonienė.
Skaityti toliau: Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių

Aurelija Gritėnienė. Carinė Rusija „Lietuvių kalbos žodyne“

Lietuvių kalbos žodyną galima skaityti ne tik kaip akademinį leidinį, bet ir kaip populiarų istorijos vadovėlį, kuriame išryškėja ne tik istorinis kontekstas, bet ir atitinkamo meto įvykiai, dramos, veikėjai, draugai ir priešai. Kviečiame susipažinti su Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Aurelijos Gritėnienės tyrimu, parodančiu, kokią vietą carinė Rusija užima lietuvio pasaulėvaizdyje, koks jos vaizdinys susidėlioja akademinio žodyno kontekste.
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė. Carinė Rusija „Lietuvių kalbos žodyne“

Išėjo 7-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

„Gimtosios kalbos“ liepos mėn. numeryje rašoma apie voverės įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, Sigito Gedos vertimų leksiką, skelbiamas pokalbis apie anglų ir suomių kalbų santykius dabartinėje Suomijoje, pristatomi mokyklose atlikto lietuvių kalbos socialinės vertės tyrimo rezultatai.
Skaityti toliau: Išėjo 7-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

Virginija Sližauskaitė. Pasigilinus akivaizdu, kokia išskirtinė moteris buvo Žemaitė

Prieš pat savo 70-ies metų jubiliejų lietuvių literatūros klasikė Žemaitė dvi savaites praleido Lukiškių kalėjime, kuriame ramybe nepasižymėjo – reikalavo geresnio maitinimo ar lankymosi pirtyje. Taip apie drąsią, veržlią ir net bohemišką Žemaitės asmenybę pasakoja rašytoja Aldona Ruseckaitė.
Skaityti toliau: Virginija Sližauskaitė. Pasigilinus akivaizdu, kokia išskirtinė moteris buvo Žemaitė

Šatrijos Raganai (1877 03 08–1930 07 24) atminti

Prieš 90 metų mirė Marija Petkevičaitė-Šatrijos Ragana.
„Laidojam paprastą, labai kuklią mergelę, 52 metų Mariją Pečkauskaitę. Šitame žemaičių kampelyje ji nuolat pragyveno keliolika metų ir buvo žinoma visiems jums – kaip tėvams, taip vaikams. Tai už ką gi jūs ir mes pagerbiame tą mergelę? Už tai, kad ji Židikams buvo skaisti saulelė, šilta šilimėlė, kurios spinduliai plito po Lietuvą“, – sakė Vaižgantas per rašytojos Šatrijos Raganos (1877–1930) laidotuves. Prisimindami rašytoją, kviečiame paskaityti straipsnių apie jos asmenybę ir kūrybą.
Skaityti toliau: Šatrijos Raganai (1877 03 08–1930 07 24) atminti