Mėnuo: rugpjūčio 2020

„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.
Skaityti toliau: Darius Kuolys apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę

Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkės, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės mokslinių tyrimų sritys: prūsų resp. baltų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika.
Skaityti toliau: Grasilda Blažienė: nerimas dėl išnykusių mūsų kalbų gyvas visą laiką ir jis verste verčia mąstyti apie mūsų tos vienintelės kalbos išbuvimą

Prieš šešiasdešimt metų Vilniaus universitete tuomet dar jaunas dėstytojas, o šiandien jau šviesaus atminimo profesorius, daugelio reikšmingų veikalų autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donatas Sauka tautosakos paskaitoje pirmakursiams lituanistams pasakojo apie gražią dviejų žmonių – lietuvio kunigo Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos ir Helsinkio universiteto profesoriaus Augusto Roberto Niemio draugystę, jų bendradarbiavimą renkant ir publikuojant sutartines.
Skaityti toliau: Algirdas Butkevičius. Suomių profesorius ir jo bičiulis Žalia Rūta

Mindaugas Tomonis (1940 08 28–1975 11 05) šiandien būtų buvęs aštuoniasdešimtmetis lietuvių filosofas, išmintingas jautraus žodžio poetas. Kadaise išėjo vienas į karą su Sovietų imperija, su „Absurdo šmėkla“ ir negrįžo.
Skaityti toliau: Mindaugui Tomoniui – 80

Ar praėjus maždaug 250 metų nuo galbūt svarbiausio lietuvių literatūroje kūrinio „Metai“ parašymo jo autorius Kristijonas Donelaitis atpažintų savo tekstą? Ar atpažintų žodžius, kablelius, netgi atskiras eilutes kaip savo, jo ranka parašytas?
Skaityti toliau: Pirmas sakinys. Donelaičio „Metai“ tekstologo akimis

„Gimtosios kalbos“ rugpjūčio mėn. numeryje rašoma apie kregždės įvaizdį lietuvių tradicinėje kultūroje, pasakojama, kada ir kodėl visuomenė kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją įvairiais vardyno klausimais, pateikiama netikėtų įžvalgų apie mokinių požiūrį į lietuvių kalbą ir jos kūrybines galias.
Skaityti toliau: Išėjo 8-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

„Šiandien dėl įvairių priežasčių poreikis išlaikyti bendrinę kalbą kaip kultūrinės kalbos etaloną ir ją tobulinti yra gerokai apsilpęs. Į jos vietą viešajame bendravime ateina nešukuota, neturinti aiškios sistemos kalbos atmaina, nereikalaujanti jokių pastangų. Kitų Europos šalių bendrinės kalbos patiria panašias pervartas. Tačiau visiškas atsipalaidavimas bet kurioje srityje anksčiau ar vėliau sukelia chaosą. Nemanau, kad išsilavinusiai ir veržliai visuomenei, turinčiai ambicijų išlaikyti savarankišką valstybę, tai būtų į naudą“, – teigia Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė. Kviečiame paskaityti žurnalistės Giedrės Milkevičiūtės parengtą interviu su mokslininke, kuris buvo publikuotas žurnale „Savaitė“.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė: „Žmonės per menkai įsivaizduoja kalbininkų darbą“