Andrius Jakučiūnas. Pastarieji dešimt literatūros metų. Pozityvi perspektyva

Aptarinėdami ilgesnių laikotarpių tendencijas neretai koncentruojamės į negatyvius reiškinius, tikimės pasimokyti iš klaidų ir jų išvengti ateityje. Šiame tekste nusprendžiau elgtis priešingai ir į literatūros reiškinius pastarąjį dešimtmetį (o jis yra menkai aptartas ir dar visiškai nereflektuotas, – iš dalies dėl to, kad dar nėra distancijos, ir, matyt, dėl aktyvių apžvalgininkų stygiaus) pažvelgti grynai iš pozityviosios pusės.
Skaityti toliau: Andrius Jakučiūnas. Pastarieji dešimt literatūros metų. Pozityvi perspektyva

Valdas Papievis: „Mes turime tik miškus ir patys save – protą, mokslą, kultūrą“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras tęsia pokalbių ciklą su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais – rašytojais, literatūros kritikais, literatūros ir istorijos mokslų atstovais.
Skaityti toliau: Valdas Papievis: „Mes turime tik miškus ir patys save – protą, mokslą, kultūrą“

40-osios poeto Rimo Buroko atminimo metinės

Prieš 40 metų ‒ 1980 m. rugpjūčio 10 d. ‒ Vilniaus Lukiškių kalėjime veikusioje Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Respublikinėje ligoninėje mirė poetas Rimas Burokas (g. 1953 m.).
1979 m. gruodžio mėnesį R. Burokas buvo suimtas ir nuteistas pagal Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 240 straipsnio pirmąją dalį „už sistemingą valkatavimą“ vienerių metų laisvės atėmimu.
Siūlome prisiminti R. Buroko 65-osioms gimimo metinėms skirtą virtualią parodą „Atėjau į žemę sapnui“.
Skaityti toliau: 40-osios poeto Rimo Buroko atminimo metinės

Albina Auksoriūtė: labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų vartojama ir viešajame valstybės gyvenime, ir mokslo pasaulyje

Dr. Albina Auksoriūtė nuo 2018 metų birželio 1 dienos vadovauja Lietuvių kalbos institutui,  daugiau kaip dešimt metų yra  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, 2009–2018 m. – INFOTERM prezidentė.  Jis yra parašiusi apie 50 mokslo straipsnių, kurie išspausdinti Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Dalyvavo 50 mokslinių konferencijų ir seminarų, vykusių Vilniuje, Kaune, Dubline, Rygoje, Taline, Sombathėjuje, Kopenhagoje, Leuvardene, San Sebastiane, Maskvoje, Karaliaučiuje, Permėje, Tbilisyje ir kitur. Recenzavo per 30 įvairių sričių terminų žodynų ir daug terminų standartų. Kaip kalbininkė terminologė prisidėjo rengiant apie 10 terminų žodynų. Kartu su kolegomis pateikė lietuviškus aplinkos apsaugos terminus daugiakalbiam Suomijoje išleistam žodynui.
Skaityti toliau: Albina Auksoriūtė: labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų vartojama ir viešajame valstybės gyvenime, ir mokslo pasaulyje

Ugdyti ne tautiškai, bet tautą. Prof. Arūnas Sverdiolas apie filosofą Stasį Šalkauskį

„Valstybės gyvenime negalima rimtai pasikliauti vergų psichologija, nes dvasios vergas šiandien gali būti šalininku, o rytoj – spardančiu savo stabą maištininku; jis negali būti visuomeninės santvarkos tvirtumo ir pastovumo garantas“, – prezidentui A. Smetonai 1935 m. rašė filosofas, pedagogas, ateitininkas Stasys Šalkauskis, kritikuodamas autoritarinės valdžios įvedimą Lietuvoje. Sovietų Sąjungos okupacija lietuvių tautai tapo skaudžia demokratijos pamoka, teigia prof. ARŪNAS SVERDIOLAS, nors prieš tai įvykstant St. Šalkauskis ne kartą perspėjo apie autoritarizo keliamą tautos paralyžių.
St. Šalkauskis, A. Sverdiolo teigimu, buvo pirmasis lietuvių filosofas. Savo raštus jis paskyrė tautai ugdyti. Tai neeilinė asmenybė, jam „nebuvo antraeilių ar trečiaeilių klausimų, jis, kaip mėgdavo sakyti, viską svarstydavo „principų šviesoje“.
Skaityti toliau: Ugdyti ne tautiškai, bet tautą. Prof. Arūnas Sverdiolas apie filosofą Stasį Šalkauskį

Kontekstai|Archelogai neabejoja – rasta pirmoji kunigaikščio Gedimino pilis: nuo čia jis pradėjo savo politinę karjerą

Du mėnesius Šilalės rajone, Padievaičio piliakalnį tyrinėjantys archeologai neabejoja, kad čia stovėjo pirmoji Gedimino pilis.
Piliakalnis slepia gausybę archeologinių radinių, o jo papėdėje stūkso, kaip juokauja archeologai, seniausia Lietuvoje kėdė: akmeninis sostas, kuriame, tikėtina, sėdėjo ne tik Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovas, bet galbūt ir jo žyniai.
Skaityti toliau: Kontekstai|Archelogai neabejoja – rasta pirmoji kunigaikščio Gedimino pilis: nuo čia jis pradėjo savo politinę karjerą

Mokslo metų pradžia prasidės įprastai – klasėse ir auditorijose

Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, išskyrus pirmakursius, prasidės įprastu būdu – mokyklų patalpose – rugsėjo 1 d. Rekomenduojama Mokslo pradžios šventę rengti lauke, laikytis tuo metu galiosiančių bendrų rekomendacijų dėl renginių organizavimo. Pirmo kurso studentams rekomenduojama mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. Šią datą turėtų pasitvirtinti aukštosios mokyklos.
Skaityti toliau: Mokslo metų pradžia prasidės įprastai – klasėse ir auditorijose

Vilija Sakalauskienė. Neįvertintas Jono Jablonskio kalbinis palikimas

 Jonas Jablonskis – viena iškiliausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautos asmenybių, gimusių prieš 160 metų zanavykų žemėje (Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio). Humanitaras, kalbininkas, mokytojas caro laikais valdžios buvo nepageidaujamas savo Tėvynėje, visuomet įtariamas ir sekamas, nors jokia politika neužsiimdavo. Gimnazijos mokytojas su visa šeima kraustėsi iš vienos vietos į kitą, naujoje vietoje apsistodamas vos po keletą metų, arčiau ar toliau nuo Lietuvos, bet širdimi ir darbais visada Lietuvoje. Čia praleisdavo ir visas vasaros atostogas: tikrino ir rinko žodžius iš gyvosios kalbos. Pasak Kazimiero Jokanto, surinkta medžiaga naudodavosi visus metus ne tik žodyno, bet ir savo rašomų darbų reikmėms.
Skaityti toliau: Vilija Sakalauskienė. Neįvertintas Jono Jablonskio kalbinis palikimas

Kontekstai| Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske,  Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.
Skaityti toliau: Kontekstai| Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis