Į literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės klausimą: „Kas formavo jūsų pasaulėžiūrą?“, praėjusiame amžiuje gyvenusi poetė Janina Degutytė atsakė: „Mano pasaulėžiūrą formavo visos netektys, netektis smuiko, kada girta motina mano penkiametės smuiką sukapoja į šipulius, kada artėdavo girtos motinos veidas prie manęs ir ji ketindavo man įžnybti, kada miegodavau kapinėse…“
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Janina Degutytė: atmatuoto nemoku duoti, atmatuoto nemoku imti…
Mėnuo: rugsėjo 2020
Vladui Šlaitui – 100 | „Mano širdis išmėtyta“
Poetui Vladui Šlaitui, kuris šių metų rugsėjo 27 d. švęstų 100 metų jubiliejų, likimas skyrė klajoklio dalią. Savo noru užsivilkęs vokiečių karinę uniformą ir išvykęs iš Lietuvos, į tėvynę daugiau niekada nesugrįžo.
Skaityti toliau: Vladui Šlaitui – 100 | „Mano širdis išmėtyta“
Vytautui Vanagui – 90
Šiandien minime žymaus lietuvių literatūrologo, tekstologo Vytauto Vanago 90-ąsias gimimo metines.
Kviečiame pažinti nežinotą šio kruopštaus, gilaus ir jautraus žmogaus pusę.
Skaityti toliau: Vytautui Vanagui – 90
Petrui Repšiui – 80| Kas yra Petras Repšys?
Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius savo bičiulį dailininką Petrą Repšį 80-mečio proga nustebino staigmena – Vilniaus Bernardinų bažnyčios galerijoje artimų draugų apsupty šią savaitę atidaryta A. Aleksandravičiaus fotografijų paroda, kurioje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato P. Repšio ir jo draugų, Vilniaus kultūrinį veidą kūrusių asmenybių, portretų kolekcija. P. Repšio bičiulis istorikas Alfredas Bumblauskas šia proga parašė esė – apie Petrą ir bičiulystę, kuri trunka visą gyvenimą.
Skaityti toliau: Petrui Repšiui – 80| Kas yra Petras Repšys?
Sigitas Narbutas: aukštesnė savivertė priklauso ne nuo tautos gausumo, o nuo išsilavinimo ir talento
Karolina Baltmiškė parengė pokalbį su humanitarinių mokslų daktaru Sigitu Narbutu. Maloniai kviečiame skaityti.
Skaityti toliau: Sigitas Narbutas: aukštesnė savivertė priklauso ne nuo tautos gausumo, o nuo išsilavinimo ir talento
Eugenija Ulčinaitė: Mikalojaus Daukšos idėjos ir bendrinė kalba
Taip vadinosi literatūros tyrinėtojos, vertėjos profesorė Eugenijos Ulčinaitės pranešimas rugsėjo 16 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vykusiame susitikime, skirtame Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Pateikiame jos mintis, kuriomis ji dalijosi šiame renginyje.
Manau, kad šią temą vertą pradėti nuo Mikalojaus Daukšos žodžių. Neabejoju kad juos jūs puikiai žinote, bet tam, kad mes prieitume prie dabartinės lietuvių kalbos, kad pajaustume bendrinės lietuvių kalbos ištakas, jos raidą, prisiminkime „Postilės“ pratarmės garsiuosius Mikalojaus Daukšos žodžius.
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė: Mikalojaus Daukšos idėjos ir bendrinė kalba
Netektis. Dovydas Judelevičius (1925 10 05–2020 09 23)
Rugsėjo 23-iąją, trečiadienį, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos teatro sąjungos narys, literatūros ir teatro kritikas Dovydas Judelevičius. Šią žinią LRT.lt pranešė velionio dukra Irma Ratkevičienė ir sūnus Leonas Judelevičius.
Skaityti toliau: Netektis. Dovydas Judelevičius (1925 10 05–2020 09 23)
Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“
Poetą Aidą Marčėną kalbina Rimvydas Stankevičius
„Nuo tada, kai užburtas giedančio jazmino krūmo nubudau, kad ataidėčiau, mane menkai tejaudina socialinis rašytojo, apskritai socialinis gyvenimas, karjera, žiobarų premijos, statusas, padėtis visuomenėje, populiarumas, prestižas, įvairios nuomonės, kitos žmonėms reikšmingos menkavertybės… Kalbos tiesumu (Justino Marcinkevičiaus terminas) žingsniukais išdidžiais, kaip tie „Stalkerio“ Zonos herojai, jau daug metų pėdinu nuo eilėraščio ligi eilėraščio“, – sako šešiasdešimtmetį rugsėjo 24-ąją švęsiantis AIDAS MARČĖNAS, metų pradžioje pasitikęs tryliktąjį savo poezijos rinkinį „Ir“.
Praėjus trisdešimt aštuoneriems metams nuo pirmo sąmoningai parašyto eilėraščio, poetą kalbina kitas poetas.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“
Lietuvos žydų genocido atminimo diena |Donatas Puslys. Paneriuose
„Mokytojau, kodėl reikia mokytis apie mirusius žmones?“ – šis mokytojavimo kelio pradžioje užduotas mokinio klausimas lydi mane iki šiol, nors jau ir nebedirbu mokykloje. Kodėl dera prisiminti, o ne pamiršti, žvelgti ne tik į priekį, kur mes galime lemti ateitį, tačiau ir atsigręžti atgalios, kur mes jau nieko pakeisti negalime? Kodėl mes šiandien susirinkome Paneriuose?
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo diena |Donatas Puslys. Paneriuose
Džiazuojanti istorija. Kodėl žydai buvo laikomi mirtinais nacių priešais?
Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų?
Skaityti toliau: Džiazuojanti istorija. Kodėl žydai buvo laikomi mirtinais nacių priešais?