Šalkauskių fotoarchyvas perkeltas į VU Šv. Jonų bažnyčią

Dėl pandemijos grėsmių šų metų „Santaros–Šviesos“ suvažiavimas iš Alantos buvo perkeltas į Vilniaus universitetą (VU). Praėjusį savaitgalį santariečių paskaitos ir diskusijos vyko VU teatro salėje, o Šalkauskių giminės fotoarchyvo ekspozicija iš Alantos dvaro pervežta į universitetinę Šv. Jonų bažnyčią.
Skaityti toliau: Šalkauskių fotoarchyvas perkeltas į VU Šv. Jonų bažnyčią

Raidžių raitymas ranka – ne praeities reliktas: mokslininkai tvirtina, kad tai naudinga smegenims

Juokaujama, kad šiuolaikiniai vaikai „gimsta“ su planšetiniu kompiuteriu ir jais išmoksta naudotis greičiau nei jų seneliai, tačiau į mokyklą besiruošiančiai atžalai nepamirškite į ranką įsprausti ir rašiklio. Rašymas ranka reikalingas ne tik mokytis gimtosios kalbos – tai skatina smegenų vystymąsi, vysto raumenis, padeda greičiau įsiminti, formuoja asmenybės individualumą.
Skaityti toliau: Raidžių raitymas ranka – ne praeities reliktas: mokslininkai tvirtina, kad tai naudinga smegenims

Mikas Vaicekauskas. Redaguoti Donelaitį: Kristijono Donelaičio „Metų“ redagavimas ir jo sociokultūrinis kontekstas

Kristijono Donelaičio (1714–1780) poema Metai (1765–1775) sutartinai pripažįstama kaip vienas geriausių, garsiausių ir svarbiausių lietuvių nacionalinio literatūros kanono kūrinių, ji yra visuotinai gavusi nacionalinės literatūros pradininko poetinio šedevro statusą. Parašyta metrotoniniu hegzametru, žemuoju stiliumi, šnekamajai artima kalba, poema vaizdavo tikrovei itin artimą XVIII a. Prūsų Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų kasdienį gyvenimą keturiais metų laikais, nustatytą dieviškosios tvarkos.
Skaityti toliau: Mikas Vaicekauskas. Redaguoti Donelaitį: Kristijono Donelaičio „Metų“ redagavimas ir jo sociokultūrinis kontekstas

Viktoras Bachmetjevas. Tarp atminties ir istorijos: kunigaikščio pagirdytas žirgas, savanorio vėliava ir partizanai

Kažkur amerikiečių istorikas Timothy Snyderis kalba apie skirtumus tarp atminties ir istorijos. Atmintis, anot jo, mums niekuomet nepapasakoja nieko, ko mes nežinojome. Istorija, priešingai, pajėgi atskleisti dalykus, apie kuriuos mes niekad nenumanėme.
Skaityti toliau: Viktoras Bachmetjevas. Tarp atminties ir istorijos: kunigaikščio pagirdytas žirgas, savanorio vėliava ir partizanai

Pokalbis su Dariumi Kuoliu apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę | Paroda „Nesusitaikę“

„Rūpėjo padėti pamatus savarankiškai visuomenei, kurios pagrindine ašimi būtų laisva, kūrybinga asmenybė. Į pirmosios Vyriausybės programą labai aiškiai įrašėme, kad švietimas ir kultūra bus prioritetinė valstybės raidos sritis. Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis.
Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.
Skaityti toliau: Pokalbis su Dariumi Kuoliu apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę | Paroda „Nesusitaikę“