Antano Miškinio kūryba labai įvairi, dramatiška – kaip ir pats poeto likimas. Visada linksmas, galėjęs kiekvienam paduoti ranką, nusilenkti elgetai, su ubagu sėdėti ant griovio krašto, po Sibiro gulago pasikeitė neatpažįstamai. Pasikeitė ir jo poezija. Dainavęs augančios Lietuvos džiaugsmą, poetas prabilo banaliais posmais apie socialistines statybas ir kolūkius – tarsi tyčia rašomus prastai, šaipantis iš pavergėjo.
Skaityti toliau: Aukštaitijos dainius po gulagų neatsitiesė – eiliavo banaliai, lyg tyčiotųsi iš pavergėjo
Mėnuo: spalio 2020
Papildyta ugdymo turinio informacinės sistemos (Ugdymo sodas) skiltis „Kinas mokyklai“
Ugdymo turinio informacinėje sistemoje (Ugdymo sodas) papildyta skiltis „Kinas mokyklai“. Šioje skiltyje pateikiami ne nauji, tačiau naudingi ir ugdymo procese pritaikomi edukaciniai filmai.
Filmai įvairios tematikos, todėl gali būti pritaikomi skirtingo amžiaus grupėms ir naudojami tiek dalykų pamokose, tiek po pamokinėse veiklose. Taip pat Pedagogus kviečiame naudotis kinu kaip informacijos šaltiniu ir pagalbine vaizdine priemone aiškinant įvairias disciplinas.
Skaityti toliau: Papildyta ugdymo turinio informacinės sistemos (Ugdymo sodas) skiltis „Kinas mokyklai“
Literatūros pamoka su poetu Algimantu Baltakiu
Poetas, vertėjas ir kritikas Algimantas Baltakis su moksleiviais dalijasi įsimintiniausiais savo gyvenimo momentais, kuriuos jam meistriškai pavyko paversti eilėraščiais.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su poetu Algimantu Baltakiu
Subartonyse duris po atnaujinimo atvėrė Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namas-memorialinis muziejus
Subartonyse duris lankytojams atvėrė atnaujintas Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namas-memorialinis muziejus.
„Terpu girelių, terpu žaliųjų stovi dvareliai. Terpu raistelių, terpu ežerėlių Subartonių kaimelis“, – rašė kadaise nedidelį gimtąjį kaimelį ir visą Dzūkiją išgarsinęs Vincas Krėvė-Mickevičius. Jis dabar neabejotinai didžiuotųsi savo atnaujinta sodyba-muziejumi, kuris yra ne tik vienas reikšmingiausių Varėnos rajono lankytinų objektų, bet ir svarbus visai Lietuvai. Jo atnaujinimas – prasminga simbolinė dovana prieš 138 metus spalio 19-ąją gimusiam rašytojui.
Skaityti toliau: Subartonyse duris po atnaujinimo atvėrė Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namas-memorialinis muziejus
Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris
„Gimtosios kalbos“ spalio mėn. numeryje Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė Genovaitė Kačiuškienė pristato šios organizacijos veiklą per pastaruosius trejus metus, o Kalbos tvarkytojų grupės pirmininkės Daivos Beliokaitės ir Kėdainių Mikalojaus Daukšos grupės pirmininkės pavaduotojo Ryto Tamašausko straipsniuose šiuolaikiškai žvelgiama į savo krašto kalbos ir kultūros paveldą.
Skaityti toliau: Išėjo 10-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris
Bonifacas Stundžia. K. Sirvydo žodynui – 400 metų, tačiau pirmojo spausdinto lietuviško žodyno „bylos“ skaidrinimas tęsiasi iki šiol
Spalio 15 d. Vilniaus universitete buvo minima keturių šimtų metų sukaktis pirmojo spausdinto lietuvių kalbos žodyno, kurį sudarė jėzuitas ir filologas Konstantinas Sirvydas. Tai yra ir pirmasis baltų žodynas, ir pirmoji pasaulietinio turinio knyga beveik vien religinėje XVI–XVII a. lietuvių literatūroje.
Skaityti toliau: Bonifacas Stundžia. K. Sirvydo žodynui – 400 metų, tačiau pirmojo spausdinto lietuviško žodyno „bylos“ skaidrinimas tęsiasi iki šiol
Augustė Žičkytė. Neatrastas Žemaitijos rašytojas Stasys Anglickis: kuo gyveno Žemaičių rašytojų sambūrio iniciatorius?
Žemaičių rašytojų sambūrio iniciatorius, pedagogas Stasys Anglickis (1905–1999) save laikė neatrastu rašytoju. Vienmečio su Kaziu Boruta, metais jaunesnio už Salomėją Nėrį S.Anglickio Kazys Binkis visgi nepakvietė į naujosios poezijos antologiją „Antrieji vainikai“ (1936). Sostinės ir savojo krašto, emigracijos ir pasirinkimo likti priešpriešos, rodos, skatino poetą dar labiau atsidėti prasmę teikiančia kūrybai, puoselėti savitą kultūrą.
Lietuvių literatūros programa įžiebė konfliktą: priekaištauja dėl skubos, vienakrypčio moteriško požiūrio, neaiškių tikslų
Nuėjome džiazo keliu, neatlikę tyrimų strimgalviais bandome daryti itin svarbią reformą, pamiršome, kad klasėje sėdi ne tik mergaitės, bet ir berniukai. Tokius priekaištus naujos lietuvių literatūros ugdymo programos kūrėjams bėrė du LRT.lt pakalbinti mokslininkai.
Skaityti toliau: Lietuvių literatūros programa įžiebė konfliktą: priekaištauja dėl skubos, vienakrypčio moteriško požiūrio, neaiškių tikslų
Lietuva pasaulio atmintyje: Simono Daukanto rankraščių prasmės ir muzika
Dalinamės 4-ąja laidų ciklo „Lietuva pasaulio atmintyje“ laida „Daukanto rankraščiai: prasmės ir muzika“. Šį ciklą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Skaityti toliau: Lietuva pasaulio atmintyje: Simono Daukanto rankraščių prasmės ir muzika
Nuo dievo karvytės iki velnio autų: šventieji ir nelabieji vienoje knygoje
EODOPEN projektas suvienijo 15 Europos bibliotekų, siekiančių suskaitmeninti ir Europos internautams atverti 15 tūkst. XX–XXI a. dokumentų bei literatūros kūrinių. Projekte dalyvaujanti Vilniaus universiteto biblioteka, gavus autorių sutikimą, skaitmenina ir Vilniaus universiteto mokslininkų knygas. Kalbiname šiai iniciatyvai pritariančius ir visuomenei mokslinius darbus atveriančius mokslininkus. Viena tokių – Baltistikos katedros profesorė Birutė Jasiūnaitė.
Skaityti toliau: Nuo dievo karvytės iki velnio autų: šventieji ir nelabieji vienoje knygoje