Irena Smetonienė, Marius Smetona. Kalbos vieta lietuvio pasaulėvaizdyje

Istorikai išsamiai aprašė, kada susikūrė pirmosios valstybės, jie net gali pasakyti, kada ėmė kurtis viena ar kita tauta, tačiau kada atsirado kalba, kokia ji buvo, kaip skambėjo pirmieji žodžiai, kam tos kalbos reikėjo, tebesiginčijama iki šiol. Sutariama tik dėl vieno – pasaulio nėra be kalbos, o kalbos be pasaulio. Žmogui būdinga ypatingo kalbos vertingumo nuojauta, šventose įvairių religijų knygose liudijama dieviška kalbos prigimtis, žvelgiama į ją kaip į esminę žmogaus galią. Kalbos charakterį lemia biologinės prielaidos, tam tikru būdu susiformavusi artikuliacinė bazė, bet labiausiai – tautos istorinė patirtis.
Skaityti toliau: Irena Smetonienė, Marius Smetona. Kalbos vieta lietuvio pasaulėvaizdyje

Lina Buividavičiūtė. „Metų knygos rinkimai“: komisijos darbo virtuvė ir knygų tendencijos

Tikriausiai natūralu, kad po pernykščių atgarsių nebuvo lengva vėl rinkti Metų knygas. Dauguma skaitytojų ir kritikų turi savo favoritus, jiems nepatekus į penketukus, neretai stebisi ir kvestionuoja komisijos sprendimą. Viena vertus, diskusijos, įtampos ir konfrontacijos palaiko literatūros proceso gyvastį ir suponuoja kokybę, kita vertus, svarbu ir tai, kokie ir kaip argumentai išsakomi. Dar svarbi ir diskusijų kultūra, suvaldyti emocijų pliūpsniai. Kaip ir kasmet, norime plačiau atverti rinkimų virtuvę: aptarti procesą, iškristalizuoti kriterijus.
Skaityti toliau: Lina Buividavičiūtė. „Metų knygos rinkimai“: komisijos darbo virtuvė ir knygų tendencijos

Archeologei Rimutei Jablonskytei-Rimatienei – 100

Archeologei habil. dr. Rimutei Rimantienei sekmadienį, spalio 25 d., sueina 100 metų.
Nuoširdžiausiai sveikiname Lietuvos archeologų Motiną, kurios darbai įkvėpė mūsų prozininkus ir poetus gilintis į jos nešamą žinią apie pajūrio praeitį. Dėkojame už klasikos vertimus iš švedų ir norvegų kalbų (S. Lagerlöf „Sakmė apie Gestą Berlingą“ (1958), S. Undset „Kristina“ (1960), H. Ibseno „Laukinė antis“, „Šmėklos“ (1963)).
Skaityti toliau: Archeologei Rimutei Jablonskytei-Rimatienei – 100

Pralaužti platesnį dangaus skliautą: Henriko Nagio laiškai Alfonsui Nykai-Niliūnui

Šių metų spalio 12-ąją minimas poeto, literatūros kritiko bei vertėjo Henriko Nagio (1920–1996) šimtmetis. Atstovaudamas tarpukariu Lietuvoje brendusiai naujajai intelektualų kartai, kurios gyvenimą dramatiškai sujaukė istorijos verpetai, jis, kaip ir nemaža dalis jo kartos, pasitraukė į emigraciją, kur neretai skausmingai derino pragyvenimo prozą su kūrybine būtinybe. Viena iš tokių veiklų tapo 1952 m. Buenos Airėse pasirodęs žurnalas „Literatūros lankai“ (išleisti aštuoni numeriai).
Skaityti toliau: Pralaužti platesnį dangaus skliautą: Henriko Nagio laiškai Alfonsui Nykai-Niliūnui

Palmira Mikėnaitė: „Asmenybei kalba yra vienintelė iš tiesų saugi vieta“

Palmira Mikėnaitė – ilgametė leidyklos „Tyto alba“ redaktorė, Jurgio Kunčino poezijos, Sauliaus Tomo Kondroto prozos rinktinių sudarytoja. Pokalbį pradėjome nuo svarstymų apie redaktoriaus darbo ypatumus, apie tai, ar sudėtinga taisyti lietuvių literatūros klasikų, pavyzdžiui, Juozo Apučio, tekstus. Bet, kaip dažnai nutinka, pokalbis apie redaktoriaus amatą nepastebimai atvėrė ir pačios redaktorės biografinius kontekstus, margą kultūrinio gyvenimo šiandien ir sovietmečiu panoramą.
Skaityti toliau: Palmira Mikėnaitė: „Asmenybei kalba yra vienintelė iš tiesų saugi vieta“

Kviečiame į nuotolinius mokymus „Mokinių skaitymo kompetencijų ugdymo metodika“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra kviečia pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus į nuotolinius mokymus „Mokinių skaitymo kompetencijų ugdymo metodika“, kurie vyks 2020 m. spalio 30 d.
Skaityti toliau: Kviečiame į nuotolinius mokymus „Mokinių skaitymo kompetencijų ugdymo metodika“

Literatūros pėdsekys. Janinos Degutytės gyvenimas priminė siaubo filmą

9-ajame dešimtmetyje Viktorija Daujotytė rašė monografiją apie Janiną Degutytę, pateikė jai visai įprastų klausimų. Poetės atsakymai buvo tokie nuodugnūs ir atviri, kad knygos autorė nustėro. „Kuriam laikui net nutilo“, – apie nepaprasto likimo poetę – dabar nepelnytai primirštą – pasakojimą pradeda literatūrologė daktarė Giedrė Šmitienė.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Janinos Degutytės gyvenimas priminė siaubo filmą

Konferencija „Naujas sovietmečio ir išeivijos literatūros bei kultūros perskaitymas“

Kviečiame stebėti šiandien Lietuvos Respublikos Seime vyksiančią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir partnerių (ŠMSM, NŠA, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto) organizuotą konferenciją „Naujas sovietmečio ir išeivijos literatūros bei kultūros perskaitymas“, kurioje pranešimus skaitys ir patirtimi dalysis LLTI mokslininkai. Antroji konferencijos diena vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Konferencijos pradžia – 13 val.